Pasak jos, kad atsiskleistų netikėti vaiko talentai reikia jam leisti kuo daugiau ir dažniau eksperimentuoti, skelbiama pranešime.
Pasak A. Jasaitytės, labai svarbu atsižvelgti į vaiko pomėgius ir džiaugtis net pačiais netikėčiausiais kūrybiniais proveržiais, tačiau dauguma tėvų dažnai neįsiklauso į vaiko norus ir verčia užsiimti daugybe veiklų, taip neva realizuodami savo pačių neišsipildžiusias svajones.
„Labai dažnai tėvai savo atžalas į būrelius veda todėl, kad jie patys to nori. Taip neturėtų būti. Nereiktų vaiko nuo pat mažens versti dalyvauti daugelyje veiklų. Jei vaikas patiria stresą gaudamas per daug informacijos, ateityje jam bus sunkiau būti kūrybiškam. Dauguma veiklų jam gali pradėti asocijuotis tik su įtampa. Geriau leiskite jam pasidžiaugti vaikyste”, – teigia A. Jasaitytė, šiuo metu intensyviai dirbanti Lietuvos mokyklose vykdomame projekte „Kūrybinės partnerystės“.
Eksperimento dvasia lydi ir Kristine Barnett, JAV edukologę, neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios knygos „Mano mažasis genijus” autorę. Joje moteris aprašo išskirtinę ir pamokančią patirtį, kurią sukaupė auklėdama sūnų Džeiką.
Autorės teigimu, genialių vaikų aplink yra kur kas daugiau nei manome. Kad jie atsiskleistų, svarbu nuo mažens ugdyti jų entuziazmą ir domėjimąsi aplinkiniu pasauliu. Pasak jos, tėvai neretai koncentruojasi ties vienu negatyviu dalyku, taip nesąmoningai slopindami tikruosius vaiko pomėgius. Pavyzdžiui, samdo matematikos korepetitorių, jeigu vaikui nesiseka matematika. Tačiau, jeigu vaikui labai patinka ir sekasi anglų kalba, tėvai mano, jog papildomos pagalbos nereikia.
„O kodėl nepaskatinus vaiko rašyti pjeses ir trumpas istorijas?“, – knygoje „Mano mažasis genijus“ klausia autorė.
K. Barnett perspėja, kad nederėtų versti vaiko būti tobulam. „Šiandien tėvai užpildo vaikų dienotvarkes daugybę veiklų – šokiu, sportu, muzika, tačiau ar dėl to vaikas tampa pranašesnis?“, – svarsto autorė. Pasak jos, vaikas turėtų lavinti įgūdžius vienoje srityje.
Su šiek tiek priešinga situacija susidūrė tris vaikus auginanti aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė. Jos dukros pačios veržiasi lankyti kuo daugiau užsiėmimų. „Mano kaip motinos pareiga šiuo atveju – tik nubrėžti ribas, žiūrėti, kad mergaitės nepervargtų“, – teigia aktorė.
Moteris pasakoja pastebėjusi, kad vienai iš dvynukių nuo mažens geriau sekėsi muzika ir scenos menai, kitai – piešimas. Tačiau piešimui gabi dukra, pasak aktorės, nesutiko lankyti dailės mokyklos. Ji kaip ir sesuo norėjo būti scenoje.
„Kas iš to, jei dukra sėdės prie piešimo lapo dailės mokykloje ir jausis nelaiminga?“, – svarsto K. Savickytė-Damanskienė. Dabar abi mergaitės lanko muzikos mokyklą, o dailė, pasak aktorės, galbūt dar „suskambės“ ateityje.
Kad svarbu atsižvelgti į vaiko norus ir neprimesti savųjų, teigia ir K. Barnett, leidyklos „Eugrimas“ išleistos knygos „Mano mažasis genijus“ autorė. Ji pabrėžia, kad norėdami atskleisti vaiko talentą, tėvai turi visuomet būti atžalos pusėje.
„Pradėkite žiūrėti į pasaulį tokiomis akimis, kaip jį mato jūsų vaikas. Dirbkite su juo, o ne prieš jį. Nustatykite ribas, bet tuo pačiu skatinkite vaiką daryti tai, ką jis mėgsta, o ne tai, ką jūs manote, jog jis turėtų mėgti“, – mintimis dalinasi K. Barnett.
Nepaisant dar kūdikystėje jos sūnui Džeikui diagnozuoto Aspergerio sindromo ir niūrių prognozių, kad jos sūnus netgi negalės skaityti, Kristine nepasidavė. Dabar jos sūnui – 15 metų ir jis plėtoja originalią kvantinės fizikos teoriją. Neįtikėtinais protiniais gabumais apdovanotam vaikui ateityje prognozuojama Nobelio premija.