Su psichologe, psichiatre Vida Matulioniene kalbamės apie tai, kaip moteriai rasti bendrą kalbą su vyro vaiku, kaip elgtis, kad vaikai iš pirmos vyro santuokos netaptų nesklandumų priežastimi ir netrukdytų kurti laimingų santykių naujoje šeimoje.
- Kaip susidraugauti su vyro vaiku iš pirmos jo santuokos?
- Tai sudėtingas procesas ir priklauso nuo daugelio veiksnių: temperamento, pomėgių, aplinkinių reakcijos, išankstinių nuostatų... Draugystė, kaip ir meilė, ateina arba ne. Juk ne su visais bendraklasiais, grupės draugais, bendradarbiais, kaimynais susidraugaujame, nors ir linkime vieni kitiems gero.
Visai nebūtina stengtis tapti vaikui mama ar drauge. Geriau pradžioje nusistatyti realistiškesnius tikslus – gerbti, nekonfliktuoti, atsižvelgti į vienas kito poreikius, būti geranoriškiems, nuoširdiems ir paslaugiems. Reikėtų rodyti pagarbą vaiko tėvams, skatinti vaiko ir tėvų bendravimą.
Konstruktyvi nuostata būtų tokia: „Mes visi stengiamės, kad tau būtų gerai: ir tavo tikrieji tėvai, ir aš.“ Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę pajusti nuoširdžią simpatiją, prisirišimą, rūpestį. Reikėtų vengti ir kraštutinumų: lepinimas, pataikavimas vaiko įgeidžiams gali nepadėti užsitarnauti jo meilės, o tik skatinti vaiką manipuliuoti.
- Kaip moteriai bendrauti su sutuoktinio vaiku, jei šis ją ignoruoja?
- Tai labai nemaloni situacija, galinti sukelti pačių įvairiausių jausmų – nuo nuoskaudos iki noro atkeršyti. Laimė, subrendę žmonės gali kontroliuoti šią vaiko dvasinio diskomforto sukeltą situaciją.
Reikėtų pasistengti išlikti natūraliai ir ramiai, prisiminti, kad ir vaikui ši situacija nėra lengva, gal jis taip išreiškia lojalumą savo tikrajai mamai, gal pyksta, nes pavyduliauja dėmesio, gal protestuoja, nes nėra susitaikęs su tėvų skyrybomis, gal ir pats nesupranta, kodėl taip reaguoja.
Esant progai, gerai būtų patikinti, kad, nors ir kyla bendravimo sunkumų, tėčio žmona yra nusiteikusi draugauti ir padėti. Nereikėtų bandyti vaiko papirkinėti perdėtu dėmesiu ar dovanėlėmis, ypač tada, kai širdyje verda apmaudas ar net neapykanta dėl atšiauraus elgesio, nes vaikai labai greitai perpranta nenuoširdumą.
Taip pat nevertėtų nuolat skųsti vyrui vaiką ir skatinti mažiau su juo bendrauti. Gerai būtų ramiai aptarti situaciją ir kartu nuspręsti, kaip vaikui padėti prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo.
- Ką daryti, jei buvusi vyro žmona bando nuteikti vaiką prieš naująją?
- Tai nelengva situacija moteriai, o dar sudėtingesnė vaikui, kuris atsiduria suaugusiųjų santykių trikampyje. Belieka apsišarvuoti kantrybe, pasistengti, kad vaikas, nors ir protestuojantis, šeimoje jaustųsi gerai, ir jokiu būdu vaiko akivaizdoje nekritikuoti jo motinos. Atvirkščiai, norint palaikyti gerus santykius, reikėtų pasukti galvą ir rasti, ką gero galima pasakyti vaikui apie jo mamą.
- Kaip elgtis su mažyliu, pavyduliaujančiu tėčio dėmesio?
- Geriausia būtų, jei pavyktų elgtis supratingai, prisimenant, kad pavydas – labai dažna žmonių reakcija, ypač, kai kalbama apie mylimus ir labai brangius žmones, kai jautiesi nesaugus, nerimauji, baiminiesi dėl ypač svarbių santykių.
Dalytis su kitais žmonėmis savo daiktais, erdve, mintimis, patirtimi, rūpesčiu mokomės visą gyvenimą. Kada nors to išmoks ir vaikas. Svarbu, kad jis iš tikrųjų gautų pakankamai dėmesio, jaustųsi suprastas, kad su juo būtų kalbamasi apie jo baimes ir nerimą. Svarbu, kad vaikas pajustų, jog jis nieko neprarado, o tik atrado dar vieną patikimą žmogų.
- Kokio amžiaus vaikai sunkiausiai išgyvena faktą, kad tėtis turi kitą žmoną?
- Bet kurio amžiaus vaikai tai gali išgyventi labai sunkiai. Priklauso nuo situacijos.
- Kodėl vyro vaikas kartais tampa kliūtimi laimingiems santykiams šeimoje?
- Kuriant šeimą būtina numatyti sunkumus, galinčius kilti bendraujant su vyro vaikais, buvusia moterimi. Šiems gyvenimo uždaviniams reikia pasiruošimo bei kantrybės. Jei iki santuokos moteris įsisąmonina, kad buvusi šeima yra neatsiejama vyro gyvenimo dalis, kaip jo tėvai, giminaičiai, draugai, įpročiai, tai bendravimo su vyro vaiku nesklandumai, kaip ir kitos nuolat iškylančios gyvenimo problemos, neturėtų trukdyti laimingiems šeimos santykiams.
- Kaip valdyti nuoskaudą, kitas emocijas moteriai, kuriai atrodo, kad sutuoktinis daugiau laiko, dėmesio skiria vaikui iš pirmosios santuokos nei judviejų bendrai atžalai?
- Tėvai turėtų visiems savo vaikams skirti tiek dėmesio, kiek reikia (ir kiek pajėgia). Kartais žmonės didesniu dėmesiu, pataikavimu ar lepinimu bando kompensuoti savo kaltės ar kokį kitą nepatogų jausmą. Būna, kad moterys žiūri į vyro vaikus kaip į konkurentus, „atimančius“ iš šeimos dalį dėmesio.
Tokiu atveju reikėtų pagalvoti, ar mes norėtume susieti savo ir savo vaikų gyvenimą su žmogumi, jei jis nejaustų meilės ir pareigos savo atžaloms. Juk su tokiu bejausmiu vyru būtų labai pavojinga gyventi. Verčiau pasidžiaugti, kad sutuoktinis yra rūpestingas ir dėmesingas tėvas.
Kartais moterys vyro dėmesį vaikams iš pirmosios jo santuokos suvokia kaip dėmesį „tos moters“, konkurentės, vaikams ir, netiesiogiai pavydėdamos jau seniai nukonkuruotai buvusiai žmonai, be reikalo komplikuoja santykius.