Kaip apsaugoti vaiką nuo mažųjų gyvių ir ką daryti jų atsiradus, pasakoja gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas.

Serga ir mokytojai, ir mokiniai

Klasėje iš 30 vaikų gali būti ir vienas kitas sergantis vaikas. Mažiems vaikams mokykloje mamą atstoja mokytoja, tad lyg viščiukai vaikšto paskui, glaustosi – nori šilumos. Mokytoja, pakėlusi parpuolusį vaiką ir pasisodinusi jį ant kelių, gali ne tik pati užsikrėsti utėlėmis. Tikėtina, jų parneš ir savo vaikams. Juk paglosčiusi vaiką nebėga plautis rankų. Net gydytojai, pabendravę su ligoniu, ne visada tai daro. O susirgti galima pakliuvus vienai vienintelei utėlei ar glindai (utėlių kiaušinėliui). Taip įkyrių parazitų atsiranda švara spindinčiuose namuose.

Utėlių net 300 rūšių!

Laimei, žmogus gali užsikrėsti tik kai kurių rūšių utėlėmis: dažniausiai drabužinėmis, galvos plaukuotosios dalies ir gaktinėmis. Retai, bet šių utėlių turi ir vaikai, užsikrėtę nuo tėvų, su kuriais miega vienoje lovoje.

Šie gyviai per kraują gali pernešti ir ligas. Antai viduramžiais dėmėtąja šiltine užsikrėtusios utėlės ligą perduodavo žmonėms. Vidurinėje Azijoje ir šalyse, kuriose mažiau higienos, taip nutikti gali ir šiais laikais.

Niežti ne tik galvą

Utėlės – krauju mintantys vabzdžiai. Kai įkanda, pradeda niežtėti, odoje lieka rausvų dėmelių. Pagal tai, kurių utėlių atsirado, dėmelių gali būti skirtingose vietose. Galvinės utėlės pėdsakus palieka galvoje, ant sprando. Kai yra drabužinių utėlių, dėmelių dažniausiai būna liemens, sprando srityje. Gaktinės utėlės gali įsikurti antakiuose, blakstienose, tad čia gali būti įkandimo žymių.

Aiškus ligos požymis yra ir niežulys. Jis būna labai įkyrus, stiprus ir vargina dažniausiai vakarais, nes tada utėlės ima siurbti kraują. Tad pastebėjus, kad vaiko rankos nuolat plaukučiuose, juos vis kedena, galvytę vertėtų apžiūrėti kruopščiau.

Kaip naikinti niekdares

Į gydytojus dėl utėlių kreipiamasi daug rečiau nei dėl niežų (100 niežais sergančiųjų tenka 5 užsikrėtę utėlėmis). Galbūt todėl, kad pamačius gyvą padarą iš karto būna aišku, nuo ko niežti odą ir kokio vaisto prašyti vaistinėje. Plaukų šiais laikais trumpai nukirpti nereikia. Anksčiau, kai buvo gydoma įvairiausiais skysčiais ir tepalais, tai padaryti medikai rekomenduodavo. Dabar vaistai yra kur kas geresni. Užtenka galvos odą įtrinti šampūnu, plaukus užrišti polietilenine skarele arba uždėti kepuraitę, kad utėlės neišbėgiotų, palaikyti 10–30 minučių ir gerai perplauti tekančiu vandeniu. Utėlės nuo vaistų išgaišta ir iškrinta, bet prie plaukų prilipusias glindas sunku iššukuoti. Tad plaukus galima perplauti, vandeniu su actu, tada jie tampa labai švelnūs ir glindos išbyra.

Yra ir utėles naikinančių skysčių be įkyraus kvapo. Aišku, negalima duoti jais trintis pačiam vaikui, nes skysčio gali patekti į akis. Geriau, kad ištrintų tėvai ar medikai.

Utėlėmis užsikrėtęs vaikas gali nusikasyti net iki kraujo. Jeigu jis pasikasys nenusiplovęs rankų, gali kilti pūlingas odos uždegimas. Tada galvoje gali atsirasti šašų pūlingomis apnašomis ir reikėti gerti antibiotikų.

Gyvių knibždėlynas

„Prieš 3–4 mėnesius viena mama atvedė vaikiuką ir skundėsi, kad jo galvytė labai pleiskanoja. Paskyriau gydymą nuo dermatito, paaiškinau, kaip ir kada tepti vaistus“, – prisimena gydytojas N. Grušauskas. Po savaitės ji paskambino pasakyti, kad niežulys nepraeina: „Mano kaimynė prasitarė, kad jos vaikas turi utėlių. Ar taip negali būti ir mano vaikui?“ – drovėdamasi paklausė mama.

Gydytojas pasiūlė ateiti pakartotinai apžiūrai. Iš tiesų atidžiau pažiūrėjęs pamatė utėlių knibždėlyną. „Štai ką reiškia užmiršti ligas, kurių tarsi ir neturėtų būti. Pernelyg pasitikėdamas savimi akylai neapžiūrėjau vaiką ir visą savaitę jį kankino niežulys. Jei kaimynė utelėtumą būtų nuslėpusi kaip gėdingą faktą, vaikiukas būtų kasęsis dar ilgiau. Tai buvo man pamoka“, – prisipažįsta gydytojas N. Grušauskas.

Patarimai

*Dažnai prauskite vaiką ir keiskite jo drabužėlius.

*Neleskite vaikui šukuotis svetimomis šukomis ir skolinti savų. Nepatartina mainytis ir drabužiais.

*Grįžę iš vasaros stovyklos, kelionės, kaimo, išvykos su palapine, kurioje miegojo daug žmonių, gerai apžiūrėkite vaiko galvytę. Išmaudykite jį, išskalbkite drabužėlius.

*Pastebėję, kad vaikas dažnai kasosi galvą, atidžiai ją apžiūrėkite, ar nėra utėlių, glindų.