Pirmiausia, vaikui svarbu atskleisti „proveržio“ galimybes – jis turi įsivaizduoti kitą realybę, ne tą, kurioje gyvena, rašoma pranešime spaudai. Kaip tai padaryti?
Įkvėpimo gali teikti perskaitytos knygos, spektakliai, fantastiniai filmai. Tėvai vaiką turi supažindinti su įvairiais kūriniais, kurie skatintų vaiką „įjungti“ vaizduotę, o ne tik perskaityti tekstą prabėgomis. Antra, supažindinti vaiką su meniniais elementais. Jeigu kalbėtume apie spektaklį, vaikui reikia žinoti, kad teatre svarbu dekoracijos, aktoriai, scena, butaforija ir kt. Jūsų atžala visa tai turi sudėti į visumą savo vaizduotėje.
Vaikas, žinodamas privalomus elementus, susidaro vaizduotėje schemą, konceptą. Taip bus išlaikytas nuoseklumas, kuris būtinas tiek kūrybiniame, tiek meniniame mąstyme. Ketvirtas žingsnis lavinant meninį mąstymą – naudoti praktines fiksavimo priemones. Vaikas, tai, ką įsivaizduoja gali nupiešti, nulipdyti, sukonstruoti. Jis turi vizualizuoti pirminį vaizdą, neužmiršdamas detalių.
Penkta, būtina vaiką išmokyti pirminį vaizdą perdirbti dar 10 kartų (minimaliai). Manoma, kad žmogui idėja kyla iš jau anksčiau matytų vaizdų. Patariama mechaniškai padaryti dar 10 visiškai skirtingų maketų. Pavyzdžiui, antrąjį variantą visiškai minimalizuoti, trečiąjį atvirkščiai – maksimaliai išdidinti detales. Pamatysite, kaip pirmas variantas žymiai skiriasi nuo dešimto. Taip išvengiame standartų.
Galiausiai gauname skirtingus vaizdus, idėjas, iš kurių atrenkame kelis unikalius. Šiame žingsnyje reikia paskatinti vaiką galvoti apie realizavimą – ar realiai tai įgyvendinama? Kokios išlaidos? Kaip unikalią, nestandartinę idėją materializuoti.
Tėvai daro klaidą rodydami standartus, leisdami naudoti šablonus. „Jei realizuoji šablonus – tu nieko nekuri“,– sako T. Lagūnavičius. Vaikams reikia išmokti meninės kūrybos technologijas. Naudojant aptartus žingsnius, vaikas susikurs sistemą, kuri padės atsikratyti šabloniško mąstymo.