Skaičiau daug straipsnių šia tema internete, bet negaliu su tuo susitaikyti ir verkiu, tiesiog raudu namie nuo tos minties, kad mano ideali mergaitė kažkur pasiklydo gyvenime. Kaltinu save ir ieškau išeities, bet nerandu. Vyras reaguoja lengviau, tiki kad ji pasikeis.
O aš įsitikinusi, kad jau per vėlu, nes jai juk 16-a, ne - 10. Noriu pagalbos, bijau kreiptis į psichologus, nes žinau, kad mokys su tuo taikytis, o aš nenoriu taikytis, bent jau man taip atrodo.
Kaltinu save ir ieškau kur gyvenime padariau auklėjimo klaidą, ar per daug laisvės, internetas, per didelė meilė, nebuvimas bausmių ar dar kažkas??? Ar yra taip, kad ji dar gali pasikeisti? Ji lytinių santykių neturėjo nei su berniukais, nei su mergaitėm, bent jau taip sako. Pasisekimo tarp berniukų neturėjo niekada. Plius kaltinu Airiją, nors žinau, kad tai nesąmonė. Gyvenam Airijoj jau 7 metai, tvirtai įsitvirtinę čia ir laimingi čia. Bet dabar nežinau, ką daryti, ir tai pirmas kartas mano gyvenime, kai tikrai nežinau ką daryti.
Apie tai dukra pasakė prieš 3 dienas. Be galo laukiu atsakymo, nes nežinau ką daryti... Gal kas nors gali padėti iš tokio pat likimo šeimos tėvų? Gal žinote, kas esą šiuo metu tokioje situacijoje ir galėčiau su jais pabendrauti. Turbūt beviltiška to prašyti, bet pabandyti reikia. Norėčiau su kuo nors susirašinėti galbūt, kad palaikyti vieni kitus. O gal aš tokia prašanti pagalbos tik viena? Ačiū iš anksto.
Laura
Pataria psichoterapeutes Olegas Lapinas:
KAI DUKRĄ TRAUKIA MERGAITĖS
Laba diena,
Sveikinu. Dažniausiai netradicinės orientacijos jauni žmonės slepia savo potraukį. Ir ypač slepia nuo tėvų, nes jais nepasitiki. Lytinė orientacija - labai intymus dalykas, todėl bet koks kišimasis į šią sferą sukelia žmonių pasipriešinimą. Todėl tai, kad jūsų dukra jums viską pasakė, rodo, kad ji jumis pasitiki. Tai - labai didelis pagrindas bet kokių kalbų su ja šia tema. Nenorėčiau kartoti tų dalykų, kuriuos jūs, tikriausiai, žinote iš straipsnių. Nenorėčiau ir paneigti būtinumo su tuo susitaikyti. Pasidalinsiu tuo, kas, mano manymu, reikalinga jums žinoti ir apie tai, ko gali prireikti jūsų dukrai.
Pirmiausiai dėl priežasčių. Lytinė orientacija nesusijusi su auklėjimu. Negalima „išauginti“ nei gėjaus, nei lesbietės. Nėra šalių, kur homoseksualų gimtų daugiau, nei kitur, nors „išėję iš pogrindžio“ jie dažniausiai koncentruojasi kai kuriuose miestuose (tarkime, Kalifornijos didmiesčiuose). Kažkuria dalimi tai įgimtas reiškinys.
„Kažkuria“, nes kol kas rastas tik vyriško homoseksualumo genas, o ne moteriško. Galima tik pastebėti, kad nuo pat mokyklinio amžiaus (priešpaauglystėje) vaikų lytinis potraukis yra dvilytis.
Tik potraukis savo lyčiai paauglystėje dažniausiai tampa silpnesnis ir stipriau išstumiamas iš sąmonės. Tai reiškia, kad žmogus nuoširdžiai jo nejaučia. Juk jūs nejaučiate potraukio patrauklioms moterims?
O jūsų pasąmonėje toks potraukis greičiausiai yra. Tik netradicinės orientacijos žmogui iš sąmonės gali būti išstumtas potraukis kitai lyčiai. Jei tokiai paauglei nesiseka su vaikinais- o jūsų dukrai nesiseka- ji tarsi įtvirtina save toje srityje, kur gali tikėtis pasisekimo :“vaikinai- ne man“. Ji gali taip stipriai “išstumti“ iš sąmonės šitą potraukio dalį, kad apie vaikinus sakys :“aš nieko jiems nejaučiu“. Ir ji nemeluos. Tuo tarpu iki tol buvęs silpnesnis potraukis merginoms (normalus priešpaauglystėje), lieka vieninteliu.
Ko ieško homoseksualios merginos? To paties, kaip ir heteroseksualios - meilės, artumo, prisirišimo. Mažiausiai tai susiję su kažkokiu „seksualiniu pasileidimu“ ar vaikymusi malonumų. Galų gale tam, kad patirtumei seksualinį malonumą mums nebūtinai reikalingas kitas žmogus.
O kitas žmogus mums reikalingas tam, kad mes jaustumėme pilnatvę, kad kažkam rūpėtumėm.
Jūs klausite savęs, ar nesate padarius kažkokia klaidą. Greičiausiai, ne. Jūs darėte, ką galėjote ir ką išmanėte.
Tik aš klausiu jūsų ž: ar nebus didelė klaida, jei užuot suteikiant dukrai meilę, jūs jausite tik kartėlį ir duosite jai suprasti: “tu mane žiauriai nuvylei“? Bandydama ją pakeisti jūs galite susilaukti priešingą efektą. Juk mergaitė, auganti su mama, kuri jos nepriima, ieško meilės kitur. Ir jos sieloje ima rastis siekis kitokios moters - mylinčios, pakančios, švelnios, priimančios ją tokia, kokia ji yra. Ar jūs norėtumėte, kad atstumta motinos kovos su jos orientacija ji susirastų suprantančią ir mylinčią moterį, kuri būtų homoseksuali?
Tai, ką aš rašau, jums gali pasirodyti paprastu kvietimu „susitaikyti“. Neskubėkite. Galvokite. Jūs žiūrite tik į pradžią, tačiau reiktų galvoti apie tolimas pasekmes.
Mergaitės su nenusistovėjusia lytine orientacija ar silpnai homoseksualios gali „persiorientuoti“, kai už jų nugarų atsistoja palaikančios ir priimančios mamos ir kai ji turi neseksualinių draugysčių su mergaitėmis. Jei mama ir tos merginos yra tradicinės orientacijos, žinoma. Su sąlyga, kad ir mama, ir tos mergaitės įgyja teigiamos ir psichologine, ir fizine prasme seksualinės patirties su vaikinais. Kaip jūs pati žiūrite į vyrus?
Jei tokia mergaitė jaučia, kad vienas iš tėvų nori smarkiai ją pakeisti, ji dažniausiai prie savo vidinio „mėtymosi“ prideda pasipriešinimą tėvams, normalų paauglių amžiuje. Tuomet homoseksualumas tampa iššūkiu, maištu. Beje, tokia situacija parodyta sename švedų režisieriaus Moodyson filme „Fucking Omol“ – raskite jį ir pažiūrėkite. Beje, tiek pat jums būtų naudingas pernai metais išgarsėjęs Kechiche filmas „Adelės gyvenimas“ . Abu filmai yra aukšto meninio lygio ir parodo, kas yra jaunų viena kitą įsimylinčių merginų seksualumas . Filmuose tai labiau panašu į ieškojimus, eksperimentus.
Deja, negalima pasakyti kategoriškai, ar tai eksperimentai, (kaip mano jūsų vyras), ar orientacija visam gyvenimui.
Mergaitės su stipria homoseksualia orientacija turi įgimtų bruožų (tik ne genuose, juos patvirtina ne genetinis, o specialus smegenų tyrimas- branduolinis magnetinis rezonansas), kurių nei mamos pozicija , nei kažkokie kitokie veiksmai nepakeičia. Tačiau mamos požiūris ir tuomet labai svarbus, nes tos mergaitės gali smarkiai sudepresuoti ar net pakelti prieš save ranką, jei jaučiasi nepateisinančios tėvų lūkesčių.
Taigi, abiem atvejais, o YPAČ JEI JŪS TIKITĖS POKYČIŲ suprantanti ir priimanti pozicija yra naudingesnė.
Jiatsiranda tik tuomet, kai jūs imate gerbti savo vaiką kaip atskirą žmogų. Kol jūs nepasakysite sau: “ji yra tokia, kokia yra, ir ji nėra aš “- jos „nukrypimas“ skaudžiai žeis jūsų savimeilę. O ji užtrenks savo sielos duris jums. O kai pasakysite: “gerbiu tave - tu esi mylimas, bet atskiras žmogus“ - paliksite jai dureles atgal. Jų jai prireiks visą gyvenimą. Galų gale jūsų dukra parodė jums didelį pasitikėjimą, ir už tai tikisi supratimo ir palaikymo. Jei ji gaus to iš jūsų - jai mažiau prireiks guodėjų iš moterų pusės.
Kaip jums prieiti iki tol ?
Kol kas jūs neturite geresnio pasirinkimo, kaip ir toliau tyrinėti , kas yra tas seksualumas. Tyrinėti ne su tikslu jį pažaboti ar pakreipti, o su tikslu pradėti jį gerbti. Seksualumas – labai sena, stipri ir paslaptinga jėga, kuria remiasi mūsų gyvybė. Ir ne mūsų galiose ją keisti ar nukreipinėti norima linkme.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Turite problemų? Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai
neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.