„Prasidėjus pandemijai ir įvedus karantiną, turėjome vieną tikslą – kiek įmanoma sumažinti kontaktus ir stabdyti viruso plitimą. Nors šis žingsnis būtinas pandemijos valdymui, jis padarė meškos paslaugą vaikų imunitetui. Mažėjant kontaktų skaičiui ir gyvenant namų „šiltnamio“ sąlygomis imunitetas neturėjo kur treniruotis ir ženkliai susilpnėjo. Šiandien stebime liūdnas to pasekmes – vaikai daug dažniau ir stipriau serga“, – sako gydytoja rezidentė Elena Landsbergytė-Bukauskienė.
Atsiųstame pranešime spaudai specialistė teigia, kad ankstesniais mokslo metais daug didesnė dalis vaikų gebėdavo susidoroti su ligų sukėlėjais. Jiems simptomai nepasireikšdavo ar pasireikšdavo silpniau, nes organizmas susidorodavo pats. Šiemet įvairiausi virusai ir ligos užklupo kaip tikra lavina, o pailsėjusi vaikų imuninė sistema nebesugeba su jais susidoroti – ištisos darželių ar mokyklų klasės „krenta kaip lapai“. Tai pastebi vis daugiau tėvų.
„Pernai, kai mūsų vaikai nėjo į darželį, džiaugėmės, kad nei kosuliai, nei slogos nekamuoja. Tačiau tik jiems grįžus į kontaktinį ugdymą, prasidėjo visi virusų „džiaugsmai“ – ligos užpuolė visu gražumu.
Pastebėjome, kad mažieji itin lengvai užsikrečia – vaikas lanko darželį tris-penkias dienas ir po to serga dvi savaites. Atrodo, kad labai mažai užtenka, kad vaikas apsikrėstų – vos valandą pabuvus su sergančiuoju lauke – štai ir nepavyko išvengti ligos. Tai rodo, kad imunitetas yra nepasiruošęs“, – savo patirtimi dalijasi paskyros „Nėra blogo oro“ autorė ir trijų vaikų mama Lina Vasiliauskienė.
Kas lemia vaiko imunitetą?
Gydytoja rezidentė tikina, kad vaikų imunitetas formuojasi tada, kai susiduria su potencialiais ligos sukėlėjais, natūraliai aplinkoje esančiomis bakterijomis ir virusais. Sterili namų aplinka jam visiškai netinkama.
„Izoliacija nėra geriausias būdas imunitetui augti ir stiprėti. Kuo mažiau imunitetas gauna informacijos iš aplinkos, tuo mažiau jis išmoksta. Kai toks imunitetas susiduria su jam nežinomu virusu ar bakterija, įvyksta labai ūmi reakcija“, – sako specialistė.
Pagrindinis vaiko imuniteto „mokytojas“ – kontaktavimas su jį supančiais žmonėmis ir aplinka. Tačiau šiandien, kontaktus ženkliai ribojant, daugelį tėvų kamuoja klausimas – kaip užtikrinti vaikų gerovę?
„Reikėtų bandyti grįžti į priešpandeminę vaikų priežiūros rutiną ir „atidirbti“ už tuos du metus. Nors imuniteto už vaiką nesukursime, turime stengtis sukurti kuo geresnę dirvą vaikų imunitetui bujoti“, – teigia gydytoja rezidentė.
L. Vasiliauskienė teigia, kad jų šeimoje yra svarbūs penki punktai, kurie padeda vaikų imunitetui stiprėti:
1. Kuo daugiau gryno oro ir kuo daugiau kontaktų su aplink supančia flora ir fauna.
„Svarbiausia – neužsisėdėti namie ir rinktis pramogas ne uždarose, o atvirose erdvėse. Leisti žaisti ir smėlyje ar net purvuose, nesibaiminti dėl sterilumo. Perdėtas sterilumas nėra gerai nei imuninei sistemai, kai kalbame apie infekcines ligas, nei alergijų atžvilgiu, kurių itin daugėja. Laukas yra geriausia žaidimų aikštelė, kur vaikas ir fiziškai išsikrauna, ir prisikvėpuoja gryno oro, ir gauna tas mažas dozes virusų, bakterijų, su kuriomis vėliau organizmas išmoksta kovoti“, – sako jauna mama.
2. Kuo geresnė psichologinė aplinka vaikui – kokybiški visos šeimos ir pačių tėvų santykiai. Tėvai, gebantys įsiklausyti ir suprasti vaiko poreikius.
3. Kokybiškas miegas ir jo pastovumas bei rutina.
4. Pilnavertė mityba ir platus maisto produktų racionas.
„Jeigu vaikai valgys tik makaronus, sausainius ir saldainius, nieko nuostabaus, kad jų kūnas negaus visų būtinų medžiagų stipriam imunitetui“, – sako L. Vasiliauskienė.
5. Prevenciniai kraujo tyrimai ir vitaminų bei mineralų trūkumo stebėjimas. Poreikiui esant – būtinų ir trūkstamų maisto papildų vartojimas.
Kokios medžiagos imunitetui svarbiausios?
Gydytoja rezidentė teigia, kad vitaminų ar mineralų trūkumą gali išduoti tokie signalai kaip odos problemos, skilinėjantys lūpų kampučiai, slenkantys plaukai ar prakaitavimas.
Pediatrijos mokslų daktarė, alergologė, „Nutrilite“ maisto papildų ekspertė Vladyslava Barzylovich teigia, kad stiprinant vaikų imunitetą reikėtų atkreipti dėmesį į keturis svarbiausius elementus.
Vitaminas D – tai kone svarbiausias vitaminas, kurio trūksta didžiajai daliai lietuvių. Šalia daugybės kitų naudų, Vitaminas D ypatingai svarbus organizmo kovai su kvėpavimo takų infekcijomis. Teigiama, kad ir pats vitaminas iš savęs turi antivirusinį poveikį.
Vitaminas C ligos metu svarbus kovai su infekcija. Jis padeda imuninėms ląstelėms patekti į infekcijos vietą, skatina kovą su infekcija. Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad tinkamas kiekis vitamino C organizme sergant gali sutrumpinti ligos trukmę.
Cinkas padeda ląsteles apsaugoti nuo oksidacinės pažaidos. Vaikui susirgus organizmas patiria stresą, kurio metu yra pažeidžiamos ląstelės, todėl atsiranda didesnė liekamųjų reiškinių tikimybė. Cinkas padeda sumažinti šią žalą ir palengvinti ligos eigą.
Gerosios žarnyno bakterijos labai svarbios imunitetui – sakoma, kad net 70 proc. mūsų imuniteto ląstelių glūdi žarnyne, tad tinkamas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas gali padidinti atsparumą ligoms ir žarnyno virusams, ypač plintantiems darželiuose – Roto, Noro ir kt.