2003 metais santykinio skurdo daugiavaikėse šeimose rodiklis, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų, buvo 30,6 proc. Praėjusiais metais šis rodiklis išaugo iki 36,5 proc.
„Mane be galo neramina susidariusi situacija Lietuvoje. Pagal įstatymus vaikui iki trejų metų kiekvieną mėnesį skiriama 1,1 MGL (minimalus pragyvenio lygis – DELFI) tai yra 143 litai ir 0,4 MGL iki 18 metų. Ta parama yra 52 litai... Beje, tai yra neseniai padidinta parama. Mane labai neramina Prezidento Valdo Adamkaus pasakyti žodžiai, kad daugiavaikė šeima turi pati save išsilaikyti bedirbdama", - Kaune surengtos spaudos konferencijos metu sakė krikščioniškos gausių šeimų bendrijos „Ateitis" pirmininkė Jolita Pukelienė, kurios šeimoje auga 7 vaikai.
Daugiavaikių šeimų atstovai teigia, kad reikia didinti MGL dydį bei mokėti pašalpą visą nėštumo laikotarpį.
„Prioritetinis darbas turi būtų keisti MGL dydį, nes jis realiai visiškai neatitinka šios dienos situacijos. Ar už 130 litų gali žmogus pragyventi? Taip pat mes siūlome, kad parama būtų skiriama nuo pat nėštumo pradžios. Šiuo metu parama skiriama tik likus 70 dienų iki gimdymo. Remiantis Lietuvos socialine politika, jei besilaukianti moteris yra studentė, bedarbė ar mokinė ji beveik visą nėštumo laikotarpį negauna beveik jokių pajamų. Ar studentė mama bus blogesnė mama nei dirbanti? Tai rodo, kad Lietuvoje nėra palaikoma motinystė", - sakė Kauno arkivyskupijos Šeimos centro socialinio centro darbo ekspertė Aušra Bačėnienė.
Įstatymas neveikia
Nuo šių metų pradžios motinystės ar tėvystės socialinio draudimo pašalpa sudaro 85 procentus atlyginimo.
Tačiau daugiavaikių šeimų atstovai tikina, kad įstatymas neveikia.
„Darbdaviai sužinoję apie darbuotojos nėštumą dažnai pasiūlo pačiai išeiti iš darbo. Tai reiškia, kad šis įstatymas yra labai puikus, bet neuskurtas mechanizmas, kad jis veiktų", - sakė A.Bačėnienė.
Daugiavaikė ir asociali šeima – ne tas pats
Dažnai Lietuvoje daugiavaikė šeima prilyginama asocialiai – vaikai gimdomi tik dėl pašalpų ir kiek beskirsi pinigų jie bus pragerti.
Kauno savivaldybė su 5 nevyriausybinėmis organizacijomis dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Vyriausybę ir Seimo socialinių reikalų komitetą.
„Vyriausybės atsakymas mūsų netenkina. Jame kalbama tik apie rizikos grupei priskiriamas šeimas, o apie padorias daugiavaikes šeimas nekalbama", - sakė Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas.
„Valžia sako, kad kadangi pašalpos vaikams neišsprendžia daugiavaikių šeimų skurdo problemų, tai matyt šių šeimų skurdo problema nėra tik vaikų skaičius, bet visiškai nepasižiūrėta, kad tie pinigai yra nerealiai maži. Jei paramą padidintume realiai - problemą dirbančiose šeimose tai išspręstų, nes ta šeima rūpinasi vaikais ir dirba. Toks visiškas ignoravimas gausios šeimos... aš nusivylusi Lietuvos šeimos politika.. ", - sakė J.Pukelienė.
„Jei besilaukianti moteris išgyvena stresą ir ji turi išeikvoti didelę energiją ne kaip gyventi, o kaip išgyventi tai rodo, kad ateityje mes turėsime nerimastingus vaikus gimstančius su nerimo sindromu.", - sakė A.Bačėnienė.
Siūlo sekti Estijos pavyzdžiu
Daugiavaikių šeimų atstovai siūlo sekti Estijos pavyzdžiu, kurioje pašalpa gausioms šeimoms skiriama atsižvelgiant į įvairius kriterijus – vaikų skaičių, amžių. Taip pat Estijoje vaikams iki 8 metų skiriami „vaiko priežiūros pinigai".
Teigiama, kad Estijoje pritaikius šį įstatymą gimstamumas išaugo.
Išanalizavus Lietuvos statistinę demografinę situaciją paaiškėjo, kad ji pasiekė kritinę ribą. Šiuo metu vienai moteriai tenka po 1,27 vaiko. Kad tauta neišnyktų rodiklis turi būti ne mažesnis nei 2,1 vaiko vienai moteriai.
Daugiavaikių šeimų atstovai teigia, kad menka parama ir socialinio būsto problema skatina emigraciją – neišgalėdamos išgyventi Lietuvoje šeimos keliasi gyventi svetur.