Kaip atpažinti gabų vaiką
Nors iki šiol sunku rasti vieningą gabaus vaiko apibrėžimą, tačiau tradiciškai gabiu laikomas asmuo su aukštesniais nei vidutiniai intelektiniais gebėjimais (aukštesnis nei 130 intelekto koeficientas) bei aukštais pasiekimais vienoje ar keliose srityse.
Nors gabaus žmogaus sąvoka pirmiausiai siejama su intelektiniais gebėjimais, tačiau pastaruoju metu jau įtraukiami ir kiti asmenybės aspektai, kaip motyvacija, polinkiai bei vis įvairesnės reiškimosi sritys (bendravimas, lyderiavimas), ką tėveliams, mokytojams taip pat labai svarbu pastebėti.
Mokykloje gabus vaikas pirmiausiai pralenkia savo bendraamžius atlikdamas pateiktas užduotis, įgyvendindamas reikalavimus pagal savo amžių. Gabų vaiką iš kitų galima atpažinti jo itin dideliu domėjimųsi, įsitraukimu į tam tikrą veiklos sritį, pavyzdžiui, loginių užduočių sprendimą, konstravimą.
Taip pat neretai padedant mokyklos psichologui galima išsiaiškinti, jog tam tikri gyvenimo veiksniai, aplinkybės: sumažėjusi vaiko motyvacija, neleidžiančios pasireikšti jo kūrybiškumui užduotys, sutrukdo gabiam vaikui pasižymėti mokymosi procese.
Padėti gabiesiems
Įprasta, jog tėvai, atpažinę savo vaiko gabumus, linkę tuo itin džiaugtis, didžiuotis, dažnai kelti jiems perdėtus lūkesčius, tačiau neretai stokoja žinių, kaip toliau vaiką lavinti. Gabieji vaikai reikalauja papildomo mūsų dėmesio ir darbo su jais. Todėl svarbu sužinoti, su kokiais sunkumais susiduria gabūs vaikai, kokius iššūkius jie kelia ugdytojams ir kaip galima jiems padėti lengviau prisitaikyti prie socialinės aplinkos, padidinti jų pasiekimus.
Nors gabūs vaikai paprastai mokytojų apibūdinami kaip turintys unikalius gabumus, ypatingus akademinius pasiekimus, itin daug sunkumų jie patiria būtent dėl savo išskirtinumo. Gabūs vaikai prisitaikę visuomenėje taip pat gerai kaip jų bendraamžiai, vis tik dažnai patiria bendravimo sunkumų, jaučia socialinės stigmos spaudimą jų atžvilgiu.
Lietuvoje pedagogai ir studentai vienu didžiausiu žmogaus privalumų laiko gebėjimą prisitaikyti prie kitų, kas kitose Europos šalyse nėra taip sureikšminama. Žinoma, jog mokytojų bei bendraamžių nuostatos gabių Lietuvos mokinių atžvilgiu ne tokios teigiamos, kokios dažnai deklaruojamos ir būtų pageidautinos siekiant padėti gabiems mokiniams atskleisti savo turimą potencialą.
Papildomai mokykloje koncentruojantis į gabaus mokinio pasiekimus, dažnai neapimamas jų socialinis/emocinis patyrimas. Tėvai bei mokytojai gali klaidingai manyti, jog aukšto lygio kognityvinis išsivystymas turi sutapti su tokiu pačiu socialiniu/emociniu gabaus vaiko vystymusi. Tačiau yra žinoma, jog kognityvinis ir emocinis/socialinis asmens vystymasis nėra sinchroniškas.
Dėl savo aukšto kognityvinio išsivystymo gabūs vaikai pastebi, perima daug daugiau informacijos, įvykių iš aplinkos, išgyvena daugiau potyrių, kas sąlygoja ir didelį jų emocinį nestabilumą. Taip pat labai reikšminga gabių vaikų emocinių/socialinių sunkumų priežastis yra greitesnė tokių vaikų intelektinė branda, dėl ko jie netenka bendraamžių grupės, su kuria galėtų identifikuotis. Tuo tarpu asmens identifikacija, ypač paauglystėje, yra vienas aktualiausių poreikių.
Akivaizdu, jog dažnai vidinis gabiųjų pasaulis sulaukia per mažai aplinkinių dėmesio. Jis išryškėja tik tokiems mokiniams užsimenant apie savižudybę, atsiradus valgymo sutrikimams, priklausomybėms, nuotaikos pokyčiams, norui mesti mokyklą. Todėl gabių vaikų tėvams ir kitiems ugdytojams labai svarbu atsižvelgti ne tik į vaiko akademinę sėkmę, bet ir į jo prisitaikymą, bendravimo su bendraamžiais aspektus.
Reikalingą pagalbą šiuo atveju turėtų suteikti ir psichologas, kadangi gabūs mokiniai dažnai negeba, nenori atskleisti patiriamų emocinių sunkumų tėvams, mokytojams.
Be jokios abejonės, gabieji vaikai turi ir išskirtinių, specialiųjų mokymosi poreikių. Todėl ugdytojams gabūs mokiniai, jų sėkmingas prisitaikymas klasėje sukelia daug papildomų klausimų ir iššūkių. Palaikant jų gabumus turėtų būti pateikiamos sudėtingesnio pobūdžio užduotys, intensyvesnis darbo tempas, krūvis, sudaromos kitokios mokymosi sąlygos nei likusiems.
Iš kitos pusės gabūs vaikai gali išgyventi stresą dėl nepalankaus bendraamžių požiūrio į didesnį mokytojų jiems rodomą dėmesį, sukuriamas išskirtines sąlygas. Gabaus vaiko „etiketė” keičia pačio individo požiūrį į save, formuoja savęs kaip kitokio suvokimą.
Gabūs mokiniai, apibūdindami savo gabumus, nurodo, kad viską pasiekia pastangų dėka, neturi įgimtų sugebėjimų, kas gali būti susiję su jų noru neišsiskirti bei palaikyti pozityvius santykius su kitais vidutinių gabumų bendraamžiais. Todėl ugdytojams reikėtų stengtis pernelyg „neiškelti” gabaus mokinio aukščiau kitų, nes jis dar nepasirengęs tapti „kitokiu” ir jam labai svarbu priklausyti bendraamžių grupei.
Gabaus vaiko išskyrimas, ypatingas dėmesys jam gali turėti neigiamą poveikį ir paskatinti jį regresuoti mokantis, kad tik pritaptų prie likusių bendraamžių. Kartais įvertinus gabaus vaiko savijautą, prisitaikymą klasėje, pasiekimus geriausiu sprendimu tolesniam jo lavinimui gali būti perkėlimas į aukštesnę klasę.
Apžvelgus gabių vaikų ugdymą, vystymosi sunkumus akivaizdu, jog negalima teigti, jog jie neturi nieko bendro su kitais vaikais ar yra itin pranašesni. Tiesiog dėl papildomų aukštų kompetencijų, intelektinių gebėjimų gabieji yra identifikuojami išskirtiniais, kelia daugiau iššūkių ugdytojams, reikalauja didesnės stimuliacijos mokymosi procese nei jų bendraamžiai.
Ir nepaisant aukštų intelektinių gabių vaikų sugebėjimų, svarbu skirti dėmesį ir jų vidiniam pasauliui, kuris taip pat yra turtingas, tačiau kartais ir labai išsibarstęs.