Tai, kiek gerai vaikas gali kontroliuoti savo elgesį, apsprendžia jo polinkį į teisėtvarkos pažeidimus, ligas.
Tyrimo metu mokslininkai ištyrė 1000 Naujosios Zelandijos gyventojų nuo kūdikystės iki 32 metų. Paaiškėjo, kad trimečiai, sunkiai gebantys save kontroliuoti, gali turėti visų anksčiau išvardintų problemų, kai jiems sukaks 32-eji.
Vaikų gebėjimą kontroliuoti save nustatinėjo jų tėvai, mokytojai, pašaliniai stebėtojai ir patys vaikai. Buvo stebimi tokie bruožai, kaip gebėjimas nenusiminti, užduočių vykdymas, tikslo siekimas, aktyvumo lygis, sąžiningumas, gebėjimas spręsti.
Po kelių dešimtmečių, išaugus vaikams, paaiškėjo, kad tie, kurie surinko mažiau balų pagal šiuos rodiklius, dažniau turėjo sveikatos problemų, tokių kaip dantenų uždegimai, infekcijos, perduodamos lytiniu keliu, uždegimai, antsvoris, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.
Vaikai, kurių savikontrolės lygis buvo žemas, kurie buvo linkę elgtis impulsyviai ir nemokėjo mąstyti į ateitį, suaugę taip pat dažniau susidurdavo su finansų trūkumu, dažniau tapdavo vienišais tėvais, pažeisdavo įstatymus ir tapdavo priklausomi nuo įvairių narkotinių medžiagų ar turėjo daugiau žalingų įpročių.
„Žiedeliai“ imami pastebėti jau paauglystėje – savikontrolės stygius pastūmėdavo paauglius pradėti rūkyti, vartoti narkotikus ir užsiimti nesaugiu seksu.