Konsultuoja Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė gydytoja alergologė Violeta Kvedarienė.
– Atopiška oda reikalauja tinkamos priežiūros...
– Taip. Nuolat. Vasarą reikia naudoti gerai drėkinančius kremus, o žiemą – riebinančius. Reikėtų rinktis tik švelnų, neutralaus PH prausiklį arba muilą. Svarbu, kad naudojama priemonė neturėtų jokių kvapiklių ir kuo mažiau konservuojamųjų medžiagų. Sunkiais atvejais vaikams patariama pirmiausia tepti drėkinamąjį kremą, o po to ant viršaus dar ir riebinantį. Priklauso nuo to, kiek stipriai oda yra pažeista.
Tiesa, reikia prisiminti, kad patepus drėkinamuoju kremu (labiausiai rudenį ir žiemą) eiti į lauką negalima. Reikėtų palaukti bent pusvalandį, kitaip odelė dar labiau nušerpetos.
– Kūno aliejai nėra tinkamas variantas?
– Tikrai neapsigaukite su dabar madingais aliejais odos priežiūrai. Aliejus niekada nedrėkina odos, tik pagerina elastingumą. Ypač svarbu žinoti, kad kai kurių augalų aliejai saulėje gali sukelti itin rimtą dermatitą. Vieni tokių – levandų, arbatmedžio aliejai. Jais pasitepę gausite atvirkštinį efektą, ne sudrėkintą, o raudoną ir niežtinčią odą, juo labiau, jeigu vaikas yra alergiškas. Suaugusiems turime kitą alergiją – cheminėms medžiagoms – muilams, kremų priedams, buitinei chemijai. Kadangi atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, augant ji gali gyti, tačiau suaugusiam žmogui ją vėl gali išprovokuoti cheminės medžiagos, stresas, bloga odos priežiūra.
– Mamos socialiniuose tinkluose nesutaria – atopiniu dermatitu sergančius vaikus reikia maudyti dažniau ar rečiau?
– Šiais laikais, kai turime atopiukams pritaikytus prausiklius, saugančius jų odą, praustis galima ramiai. Ir kaip tik, jeigu oda išberta, sausa, nukasyta, gali kilti pavojus prisidėti antrinei infekcijai – stafilokokui. Jeigu vaikas bus ilgai neprausiamas, stafilokokas ilgai išliks ant odos ir neduos jai gyti. Kasdieną maudytis nereikėtų, bet kelis kartus per savaitę – žinoma. Tik po maudynių būtina tepti tinkamą kremą.
Saulės vonios taip pat gydo atopinį dermatitą, tačiau tam ant tiesioginės saulės užtenka pabūti dešimt penkiolika minučių.
– Ar atopiukui galioja purvino, bet sveiko vaiko taisyklė, kai nuolat stimuliuojamas imunitetas stiprėja?
– Nepasakyčiau. Ši taisyklė galioja iš principo sveikiems vaikams. Tam, kuris turi minėtą ligą, ant pažeistos odos gali atsirasti papildoma infekcija ir smėlio dėžės vonios nebus tinkamas variantas, reikėtų pasisaugoti.
Verta žinoti
Alerginės kilmės atopinį dermatitą (AD) įprastai sukelia tam tikri maisto produktai arba buvimas konkrečioje aplinkoje (pavyzdžiui, kaime, kur gausu dulkių ir (ar) pelėsio, gali paūmėti ir atopinio dermatito simptomai). Pirmuoju atveju, maisto sukeltą reakciją pastebėti nesunku. Kiek kartų vaikas paragavo kiaušinio ar šokolado, tiek jį ir išbėrė – tuomet tai tikrai rodo polinkį alergijai.
Tiesa, reakcija į šokoladą ar kokias braškes nėra tikroji alergija, nes neretai AD pasireiškimas priklauso būtent nuo suvalgyto kiekio – vadinamosios histamino liberacijos. Tikrosios alerginės reakcijos maistui nepriklauso nuo suvalgyto produkto kiekio. Galima suvalgyti kąsnelį žuvies ir jau sulaukti anafilaksinės reakcijos, gausaus bėrimo.
Bet kokiu atveju, produktus, kurie provokuoja AD reikėtų riboti. Taip pat verta pasitarti su alergologu ir pasidaryti alerginius mėginius, kad mityba nebūtų apribota per stipriai. Kitu atveju vaikas negaus būtinų jo augimui produktų, gali būti reikalingų su maistu gaunamų maisto medžiagų, mineralų, vitaminų stoka.
Kai AD nėra alerginės kilmės, jį labiau lemia sezonas (ruduo, žiema), organizmo nusilpimas persirgus virusu arba būti stebimi paūmėjimai patyrus didesnes stresines situacijas.