Gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė pasakoja, kad internete susibūrusiose grupėse mamos aptaria dažniausias vaikų ligas ir jų gydymą, dalinasi patirtimi, bet po tokio gydymo tenka įsikišti medikams ir primygtinai rekomenduoja pačioms nebegydyti vaikų ligų iš Kinijos atsiųstų grybų nuovirais ar neberengti vadinamųjų „vėjaraupių vakarėlių“.
„Pavyzdžiui, odos moliuskai – virusinis susirgimas, kuris specifinio (priežastinio) gydymo neturi. Šios ligos gydymas simptominis, o tai reiškia, kad nėra tokio tepalo ar šalinimo būdo, nuo kurio moliuskas išnyks ir neatsinaujins. Moliuską mes galime pašalinti mechaniškai (lazeriu, elektrokauteriu ar pincetu), taip pat tirpalu ar tepalu, kuris džiovina, bet tai neapsaugo nuo darinio atsinaujinimo ir tolesnio plitimo, – pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė-onkodermatologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė. – Kai pas mane ateina tėvai, kurių vaikų odoje yra po 200–300 ar daugiau moliuskų, ir nori juos visus iškart lazeriu panaikinti, primenu, kad nereikėtų ligos taip užleisti. Dažniausiai tai yra darželinio amžiaus liga, kolektyvinis susirgimas, reikia, kad gydytųsi visi, ir šalinti rizikos veiksnius: stresą bei lėtines ligas. Pašalinus, moliuskas vėl gali atsirasti, o dažna jo lokalizacija – sėdmenys ir šlaunų nugarinė dalis. Vaikai sėdasi darželyje ant klozeto, ir jeigu kažkuris nusikrapštė šašelį, pasirodė kraujuko, per tą kraujo lašą moliuskas ir plis. Pats vaikas nusikrapštydamas taip pat gali iš vienos vietos ligą pernešti į kitą. Taip užkratas nuo sėdmenų nukeliauja prie akių, ant veido, krūtinės. Tada tėvai ir išsigąsta, kad ant veido liks randų, o ir vizualiai patys moliuskai labai nekaip atrodo.“
Gydytoja atsiųstame pranešime spaudai pabrėžia – reikia labai saugoti, kad vaikas nekasytų, nekrapštytų ir nedraskytų pakitimų odoje, ypač, jei serga atopiniu dermatitu, nes sausoje, nukasytoje odoje yra mikroįtrūkimų, o moliusko virusui tai labai palanki terpė greitai plisti.
Tėvai buriasi į bendruomenes internete
„Atopinis dermatitas – lėtinė uždegiminė liga, kuriai būdingas odos sausumas, bėrimas kūno linkiuose, niežėjimas. Ligos eigai būdingas cikliškumas, susirgus vaikui šią ligą galima „išaugti“, žinoma, jei nėra neigiamos anamnezės, mat jei šia liga sirgo mama, tėvas ar seneliai, tiems vaikams didesnė tikimybė sirgti sunkesne ligos forma ir sulaukti ligos suaktyvėjimo suaugus. Atopinis dermatitas vargina ne tik mažuosius, bet visus šeimos narius, nes sutrikdo miegą, reikia skirti daug laiko ir kantrybės odai prižiūrėti, jei yra alergija – ir mitybai. Yra daug tėvų, kurie, pavyzdžiui, nenori vaiko odos tepti emolientais, jie įsitikinę, kad odos tepimas 10–15 kartų per dieną esą kenkia sveikatai. Tada tokie tėvai jungiasi prie įvairių forumų ir, radę ten informacijos, iš Kinijos, Japonijos siunčiasi visokių grybų, gamina nuovirus ir mirko juose vaikus, girdo juos įvairiomis arbatomis ir duoda neaiškių maisto papildų, kurių sudėties nė patys nežino“, – apie liūdinančią tėvų savivalę pasakoja U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Gydytoja sako pastebinti, kad dalyje tokių grupių yra tėvų, kurie domisi ir vaikus gydo „natūraliomis“ priemonėmis iš Kinijos. Bet yra ir tokių grupių, kuriose dalyvauja bei konsultuoja medikai. Jie pataria ir neretai griauna dar nuo sovietmečio likusius mitus. „Nemažai tėvų iki šiol įsitikinę, kad vaikus prausti reikia kuo rečiau. Iš tikrųjų prausti reikia kiekvieną dieną, kad pasišalintų kremų, negyvos odos, nešvarumų likučiai. Po to vėl reikia tepti odą emolientais, jei paskirta – ir rekomenduojamas vaistais“, – sako dermatologė.
Vaikams atopinis dermatitas sukelia daug nepatogumų ir diskomforto – jie kasosi, taip prasideda antrinė infekcija, pavyzdžiui, anksčiau aprašyti odos moliuskai. Nuo to gali apsaugoti tik tinkama odos priežiūra ir medikų, o ne internetinių patarėjų pagalba. Nėra vieno vaisto nuo visų ligų.
„Vėjaraupių vakarėliams“ – ne
Gydytoja pasakoja ir apie mamų pamėgtus vadinamuosius „vėjaraupių vakarėlius“ – kai pas vieną šia liga sergantį vaiką kitos mamos atveda savo vaikus, tikėdamosi, kad mažieji užsikrės ir persirgs lengva forma. U. Jarilinaitė-Grinaveckė labai skeptiškai vertina tokias mamų iniciatyvas. „Mes nežinome, kokia bus vaiko organizmo reakcija, kokio sunkumo bus ligos eiga. Reikia nepamiršti, kad vėjaraupiai gali būti labai klastingi ir sukelti neurologinių komplikacijų – encefalitą, meningitą, pneumoniją, turėti kitokių labai nemalonių pasekmių, pavyzdžiui, randų veido odoje. Tad jei natūraliai vaikas nesusirgo, aš labai rekomenduoju jį paskiepyti ir taip apsaugoti“, – sako medikė.
Persirgus vėjaraupiais, net ir lengva ligos forma, vaikas kurį laiką būna „nedarbingas“, imlesnis kitoms infekcijoms. Žinoma, tai laikina, persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. O paskiepytas vaikas turi ne tik pilnavertį ilgalaikį imunitetą, bet ir išvengia ligos komplikacijų, įgyjama apsauga nuo juostinės pūslelinės – pavojingos ir varginančios ligos. Nusilpus imunitetui, ji pasireiškia skausmingu pūsleliniu bėrimu išilgai pažeisto nervo, dažniausiai liemens, veido, kaklo srityje.