Tik ne batai ateičiai!
„Pirmiausia – svarbu pasižiūrėti, ar avalynė lengva, tinkamo pėdos dydžio. Batai neturi spausti pirštų, antraip gali iškrypti kaulai, vystytis plokščiapėdystė. Bato padas turėtų būti pagamintas iš lengvos medžiagos. Pakankamai standus, tačiau tinkamoje vietoje besilankstantis padas turi leisti kokybiškai atsispirti priekine pėdos dalimi. Tiesa, nereiktų pamiršti parduotuvėje pamatuoti batų ant abiejų kojų, nes dažnai žmogaus pėdos būna skirtingos, vienas batas bus tinkamas, o kitas jau nebe, gali spausti ar būti per laisvas“, – pataria gydytojas Andrius Vaitiekus. Jis su šypsena primena, kad svarbu, jog batai vaikui patiktų. Juk jis neavės nepatinkančių, kad ir kokie geri jie būtų.
Gydytojas ortopedas-traumatologas kaip dažną klaidą įvardija vaikams perkamus batus „ant išaugimo“. Su per dideliais batais vaikui ne tik nepatogu, bet ir nesveika. Pėda tokiuose batuose nestabili, batai smunka. Taip pat sunku apskaičiuoti, kiek paaugs vaiko pėda, nes vieną sezoną batai gali būti per dideli, o kitą – jau per maži. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko bate turėtų likti erdvės per vieną pirštą arba vieną centimetrą. „Akivaizdu, kad daugumai tėvų batų kaina yra svarbu. Tačiau taupant nereikia pamiršti, kad vaiko sveikata yra neįkainojama“, – sako gydytojas.
Ieškoti skirtingų įvairioms veikloms
„Vaiko batai turi būti nauji, nenešioti kito vaiko. Juk kiekvieno žmogaus pėda yra skirtinga ir jei prieš tai batus avėjęs vaikas turėjo plokščiapėdystę, iškrypusius pirštus ar kitą pėdos ar čiurnos deformaciją, batai susidėvėjo pagal jo pėdą, tad pasirinkus avėti tokius batus yra tikimybė šias problemas „perduoti“ ir kitam vaikui. Tokiu atveju sutaupysite vaiko sveikatos sąskaita, o pasekmės gali būti sunkiai ar visai nebeištaisomos“, – įspėja A. Vaitiekus.
„Didelė tėvų klaida, kad perka batus, kuriuos vaikas nešiotų visur ir visada. Tokių batų nebūna. Vaikas su vienais batais negali ir į mokyklą eiti, ir žaisti futbolą, ir pas senelius kaime lakstyti. Laisvalaikio avalynė turėtų būti lengvesnė, laisvesnė, lankstesnė, ypač priekinėje pėdos dalyje, o sportinė avalynė standesnė, stabilesnė, kietesnė, labiau prigludusi, tačiau gerai kvėpuojanti.
Svarbu kūno kultūros užsiėmimams rinktis ne „inkariukų“ tipo batus, nes tokiuose batuose pėda ir čiurna nestabili, padas plonas ir neamortizuojantis. Ilgą laiką avint tokius „inkariukus“ traumuojamos vaikų pėdos, gali vystytis plokščiapėdystė, netgi iškrypti kojų pirštai. Prasidėjus šioms bėdoms, ateityje galima sulaukti ir dar didesnių – gali prasidėti kelių ir net stuburo skausmai“, – patirtimi dalijasi gydytojas.
Anot specialisto, vienų batų visoms progoms nėra. Sakykime, jeigu vaikas rudenį į mokyklą ateis su šiltais, šilumą gerai išlaikančiais batais ir pabus visą dieną mokykloje šiltoje patalpoje, pėda prakaituos, bus labiau spaudžiama ir linkusi deformuotis.
Tai įdomu
Gydytojas A. Vaitiekus siūlo prieš kiekvieną sezoną patikrinti, ar turimi batai dar tinka vaikui. Devyni iš dešimt tėvų teigia, jog renkant vaiko batus, svarbiausia yra patogumas, dauguma atsižvelgia ir į kainą, rodo avalynės tinklo „Deichmann avalynė“ užsakymu atlikta apklausa.
Tik mažiau nei pusė tėvų pirkdami batus kreipia dėmesį į tai, kad jie netraumuotų pėdų, rodo tyrimo rezultatai. „Aplaidžiai parinkta avalynė gali lemti net pėdos formos pakitimą. Norint parinkti tinkamus batus svarbu nepražiopsoti kelių žingsnių“, – aiškina gydytojas.