Daugybė tėvų apie jį nieko nenutuokia iki tol, kol diagnozė nenustatoma būtent jų vaikui. Vis dėlto autizmas nėra liga ir nėra taip lengva visus simptomus apibūdinti tiksliai, nes jie kiekvienam vaikui pasireiškia savitai. Autizmas apima visą spektrą įvairių neurologinių raidos sutrikimų. Todėl pilnas diagnozės pavadinimas ir yra „autizmo spektro sutrikimas“. Pakalbėkime apie įprasčiausius autizmo požymius, kad geriau suprastume tuos, kurie su šiuo raidos sutrikimu jau susidūrė arba dar tik susidurs ateityje. Verta pasidomėti ir tam, kad tiesiog apie jį žinotume šiek tiek daugiau ir įgautume daugiau pakantumo, pagarbos tokiems ypatingiems arba tiesiog kitokiems vaikams.
Labai individualus raidos sutrikimas
Autizmas yra sutrikimų grupė, o šie sutrikimai kiekvienam asmeniui pasireiškia labai individualiai. Vieni vaikai autizmo paliesti stipriau, o kitiems jam būdingi simptomai beveik nepastebimi. Tai labai asmeniškas neurologinis sutrikimas (ir, dar kartą, jokiais būdais ne liga) – tik pamačius, pabendravus ir pažinus tam tikrą asmenį galima pamatyti, kaip būtent jam pasireiškia bendravimo sunkumai, socialinės sąveikos skirtumai, tam tikri judesiai, reakcijos ir įpročiai. Autizmą būtų galima apibrėžti taip – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris itin didelę įtaką daro vaiko kalbos, bendravimo ir socialiniams įgūdžiams, savitai keičia jo elgseną.
Daug lemia tai, kaip su vaiku elgiasi aplinkiniai
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai pasaulį mato kitaip, bendrauja kitaip, reiškia savo emocijas kitaip ir yra kitokie, tačiau jie vis tiek labai ypatingi ir nusipelnę besąlyginės meilės ir kantrybės bei pagarbos. Žinotina, kad autizmo gydymui vaistų kol kas nesukurta, o pats sutrikimų spektras gali rimtai pakeisti viso gyvenimo kokybę, tad būtent aplinkiniai atsakingi už tai, kad vaikas jaustųsi kuo geriau. Padėkime jiems atsiskleisti ir jaustis saugiais.
Šviesioji pusė
Pradėkime nuo to, kad autizmas turi tam tikrų stipriųjų pusių. Tokie vaikai moka ypatingai susikoncentruoti į jų mėgstamas veiklas ir turi labai didelį pastabumą juos dominančiose srityse. Jie mąsto nestandartiškai, gali nustebinti neįtikėtomis įžvalgomis ir kitokiu, savitu, nepakartojamu požiūriu į pasaulį. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai paprastai labai ištikimi, organizuoti, tvarkingi, prisirišę, susidomėję aplinka ir sugebantys kasdien nustebinti. Juos būtina priimti tokius, kokie jie yra ir jie tiesiog pražys.
Komunikacinės problemos
Būtina paminėti, kad šis neurologinis raidos sutrikimas dažniausiai paliečia kalbos ir komunikacijos įgūdžius, pavyzdžiui, tokiems vaikams sunkiau išreikšti savo poreikius, suprasti sudėtingesnius sakinius (ypatingai perkeltinės prasmės). Jiems gali nepavykti skaityti tarp eilučių, suprasti humorą ir sarkazmą. Mokslininkai pastebi, kad autizmo spektro sutrikimas itin dažnai pakeičia kalbėjimo toną ir ritmą, neretai kartojamos tos pačios frazės ar tam tikri klausimai. Kai kurie vaikai iš viso taip ir neprakalba, o tik bendrauja kitomis jiems priimtomis komunikacijos formomis. Ypatingiems arba kitokiems vaikams sunkiau įsijausti į kitų žmonių jausmus, jie ne visuomet sugeba perskaityti ir išreikšti savo emocijas.
Sunkiau suvokti socialines normas
Tokiems vaikams sunkiau pradėti ir palaikyti pokalbį, kurti draugystes, pasirinkti tinkamas pokalbių temas ir laikytis taip vadinamų socialinių normų. Jie gali nekreipti dėmesio, kai yra kalbinami. Jie gali būti užsidarę savame pasaulyje net tarp daugybės žmonių. Autizmas taip pat gali apsunkinti sugebėjimą bendrauti ar žaisti bei užsiimti veiklomis grupėse, todėl tokiems vaikams dažnai prireikia individualaus dėmesio. Klausimus dėl ugdymo reikia spręsti individualiai – kai kurie vaikai gali puikiausiai prisitaikyti prie bendraamžių ir bendrojo lavinimo programų.
Pernelyg didelis arba pernelyg mažas jautrumas ir išrankumas maistui
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai arba ypatingai jautrūs, arba pasižymi mažesniu jautrumu nei kiti. Juos gali ypatingai dirginti garsai, kvapai, spalvos, prisilietimai arba jie gali rodyti visišką abejingumą aplinkai ir susikoncentruoti tik į savo mėgstamas veiklas, nepaisant to, kas vyksta aplinkui. Ir priešingai, kartais pastebima, kad autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai kartais mažiau jautrūs skausmui – pavyzdžiui, visiškai nereaguoja į skiepijimo metu sukeliamą diskomfortą. Kartais jie visai nereaguoja į prisilietimus ar tam tikrus dirgiklius, o kartais reaguoja itin jautriai ir nesugeba sukaupti dėmesio dėl gatvėje zujančių automobilių ar staigiai meta užsiėmimą dėl vos girdimo lapų šiurenimo. Pastebėta, kad tokie vaikai itin išrankūs maistui.
Pasikartojantys veiksmai
Tokie vaikai dažnai save ramina lingavimu, tam tikrų garsų kartojimu ar melodijų niūniavimu, šokinėjimu, bėgiojimu ratais ir panašiai. Itin ryškus rutinos ar tam tikrų sekų poreikis. Jiems reikia žinoti, kas po ko nutiks – taip jie jaučiasi saugesni. Dažnai mėgsta dėlioti daiktus į tam tikras eiles ar linijas ir būna prie ko nors labai prisirišę – tai gali būti ir žmogus, ir mylimas daiktas.
Svarbu padėti valdyti stresą
Tokiems vaikams sunku suprasti ne tik savo, bet ir kitų jausmus – kartais jie gali atrodyti itin emocionalūs ir jausmingi, o kartais apatiški ir niekuo nesusidomėję. Autizmo paliesti vaikai dažniau bijo, neretai jaučia stresą ir labai didelę įtampą. Jie savaip supranta socialines taisykles, todėl ir bendrauja individualiomis formomis. Jie nori mylėti ir būti mylimi – tai suvokti svarbiausia ir bus daug lengviau priimti autizmo paliestus vaikus tokius, kokie jie yra – ypatingi, unikalūs ir norintys gyventi.