Vis tik išleisdami vaikus į stovyklą daugelis tėvų nerimauja, kad vaikas bus paveiktas netinkamos bendraamžių įtakos, gali pabandyti rūkyti, išgerti ar nusižengti taisyklėms. Juk namuose dar galima kontroliuoti, o kaip bus nepažįstamųjų globoje? Toks tėvų nerimas kyla ne be pagrindo, ypatingai paauglystėje laikotarpiu, kuriam būdingi eksperimentai, ribų bandymas, o didžiausiu autoritetu tampa bendraamžiai lyderiai.
Dešimt metų jaunimo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos srityje dirbančios organizacijos „Mentor Lietuva“ specialistai, pataria stovyklą rinktis atsakingai, pasidomėti ja iš anksto ir atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.
Pirmiausia – aiškus veiklų planas ir taisyklės
Pasak organizacijos projektų koordinatorės Giedrės Kisielės, rinkdamiesi stovyklą tėvai privalo sužinoti, kokios veiklos joje bus organizuojamos ir kokia dienotvarkė numatoma: „Stovyklos organizatoriai tėvams turi suteikti informaciją apie jos turinį. Nebūtinai ta informacija turi būti pateikiama internetiniame puslapyje ar atsiunčiama paprašius, galbūt užtektų tėvams pasiskambinti organizatoriams, kurie papasakotų apie stovykloje organizuojamas veiklas ir kokiais principais remiantis šios veiklos pasirinktos.“
Moteris pasakoja, jog asociacijos organizuojamose prevencinėse stovyklose, į kurias susirenka 12 – 14 metų dalyviai, užimtumas organizuojamas taip, jog būtų stiprinamas ir skatinamas teigiamas elgesys, savęs pažinimas, turiningas laisvalaikis, gebėjimas pasakyti „ne“ rizikingam elgesiui ar eksperimentavimui su alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis.
G. Kisielė pataria pasidomėti ir taisyklėmis, kurių bus reikalaujama iš stovyklautojų: „Kaip ir šeimoje, taip ir stovykloje, labai svarbu suformuluoti aiškias taisykles ir nuosekliai jų laikytis – tai padeda vaikams jaustis saugiai ir pasitikėti aplinkiniais. Stovyklautojams susirinkus, pirmiausia ir reiktų aptarti ir įsivardinti tinkamą ir netinkamą elgesį, pasikalbėti apie tai, koks elgesys būtų nepriimtinas, koks sukeltų nemalonius jausmus, kokio elgesio dalyviai tikisi vieni iš kitų, siekiant sukurti gerą atmosferą stovykloje.“
Dėmesys socialiniams įgūdžiams
„Paauglystė yra ne tik atradimų, pažinimo kupinas laikas, bet ir įvairių išbandymų, ieškojimų metas, kai ieškoma savęs, savo tapatybės, formuojamos vertybės, mokomasi savarankiškai priimti sprendimus ir spręsti įvairias problemas, sunkumus. Natūralu, jog dažnam jaunuoliui kyla egzistencinių klausimų: „kas aš esu, koks esu ir kodėl?“. Šiuo etapu svarbu, kad suaugusieji padėtų rasti atsakymus, o geriausia tą padaryti ugdant įvairius gebėjimus ir skatinant rinktis sveiką gyvenimo būdą,“ – sakė G. Kisielė.
Moteris pasakoja, jog vasaros stovyklose to turėtų būti siekiama žaidžiant įvairius psichologinius ir ugdomuosius žaidimus, lavinant bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, skatinant pasitikėjimą savimi ir vieni kitais, mokantis tinkamai reikšti savo jausmus ir nuomonę, išklausyti ir gerbti kitus.
„Rekomenduotina, jog įgūdžius, kuriuos stovyklautojai įgyja, stovyklos vadovai padėtų paaugliams taikyti ir įtvirtinti visos stovyklos metu: laisvalaikiu, sportuojant, užsiimant kūrybine veikla, pramogaujant, einant į naktinį žygį, dienos ar veiklų aptarimų metu ir t.t. Tokiu atveju, išvykę iš stovyklos, jie atsiveža ne tik įspūdžių, bet ir naujų, itin reikalingų, įgūdžių bagažą“, – kalbėjo G. Kisielė.
Laisvo laiko perteklius gali būti pavojingas
Specialistės nuomone, veiklų planas tėvams turi būti pateikiamas ir dar dėl vienos priežasties: „Atkreipkite dėmesį, kiek vaikai turės laisvo laiko ir kas pasirūpina tuo, kaip vaikai laisvą laiką praleis. Dažnam atrodo, kad laisvu laiku vaikai gali daryti ką nori, tačiau, kuomet vaikai turi daug laiko ir nežino, kaip prasmingai jį išnaudoti, atsiranda didelė grėsmė. Ne visi vaikai yra vienodai atsakingi, savarankiški, ne kiekvienas sugalvos, pavyzdžiui, paskaityti knygą ar pažaisti kamuoliu su kitu stovyklos dalyviu. Natūraliai kyla noras eksperimentuoti ir išbandyti dalykus, kurie gali būti labai rizikingi ir žalingi tiek pačiam stovyklautojui, tiek ir kitiems – tikrai neretai stovyklose pasitaiko atvejų, kai vaikai išeina iš stovyklos teritorijos, pabando alkoholio ar tabako, ir visa tai, tik dėl netinkamai suorganizuoto vaikų užimtumo.“
Kaip pavyzdį, pašnekovė pateikia vieną stovyklos modelį. Stovykloje vaikai taip pat turi laisvo laiko, tačiau jiems siūlomos 4-6 alternatyvos, ką jie tuo laisvu laiku galėtų veikti. Jeigu vaikui netinka nei viena siūloma veikla, su juo laiką leidžia stovyklos vadovas – padeda sugalvoti vaikui tinkamą veiklą, tiesiog pasikalba ar pasivaikšto.
„Budrios vadovų akys ar ausys visada turi pastebėti nežinantį, ką veikti ir rasti priėjimą prie jaunuolio. Labai dažnai būna, kad tai yra akimirkos kuomet vaikas išdrįsta pasidalinti savo išgyvenimais, mintimis, jausmais. Paaugliui nuoširdūs pasikalbėjimai su suaugusiuoju yra aukso vertės. Stovykloje svarbu ne tik formaliai įgyvendinti suplanuotą dienotvarkę, bet pagal galimybes bandyti megzti ir individualų santykį su stovyklautojais ir tam labai palankūs būtent laisvo laiko momentai“, – patirtimi dalijasi G. Kisielė.
Stovyklos vadovų gebėjimai – ne paskutinėje vietoje
Specialistė atkreipia dėmesį, jog stovyklų vadovais ji vadina visus stovykloje dirbsiančius žmones – tiek savanorius, tiek vadovus, kurie stovykloje turi būti lygiaverčiai partneriai, bendradarbiai, prisiimantys atsakomybę už paauglių grupę. Visi vadovai ir savanoriai stovykloje taip pat turėtų būti vadinami vadovais, kad vaikams nebūtų sumaišties ir nekiltų klausimo, kas čia didesnis viršininkas ir pan.
Anot jos, stovyklos vadovas neturėtų atlikti vien tik prižiūrėtojo ar saugotojo vaidmens. Jie turi gebėti užmegzti kontaktą su paaugliu ir būti suaugusiais draugais stovyklautojams – būtent stovyklos vadovai turėtų išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi stovykloje, galbūt dėl kažkokių priežasčių neįsitraukia į siūlomas veiklas, pavyzdžiui, jo nepriima kiti stovyklos dalyviai ar šaiposi kambario draugas. Tad reikėtų pasidomėti ir įvertinti stovykloje dirbančių žmonių profesinės kompetencijos tinkamumą.
„Tėvų vietoje, kalbantis su stovyklos organizatoriais, pasiteiraučiau, kaip stovyklos vadovai yra ruošiami, ar jiems vyksta kažkokie mokymai ar suteikiama specifinių žinių, pavyzdžiui, kaip elgtis netinkamo elgesio atvejais. Stovyklos vadovai turi puikiai žinoti stovyklos taisykles, tikslus, programą, išmanyti taikomus metodus, gebėti tinkamai reaguoti ir valdyti įvairias situacijas. Reikalingos ir psichologinės žinios, kurios padėtų, esant poreikiui, vaikui atsiverti, pasidalinti savo jausmais, papasakoti apie kylančius iššūkius“, – patarė G. Kisielė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!