Anot mokslininkų, šachmatai vysto loginį ir kūrybinį mąstymą, taip pat lankstumą ir originalumą. Šachmatus kaip privalomą dalyką į mokymo programą įtraukusioje Armėnijoje atliktas tyrimas parodė, kad jais besidomintys vaikai vystosi sparčiau, o beveik 90 proc. iš daugiau nei 2 tūkstančių apklausoje dalyvavusių tėvų tvirtino, jog šachmatai teigiamai veikia jų vaikus. Teigiama, kad tai prisideda ir prie vaikų pastabumo skatinimo – žaidžiančių vaikų rodikliai ženkliai geresni už tų, kurie nežaidžia, rašoma atsiųstame pranešime žiniasklaidai.
Šiai nuomonei pritaria ir Lietuvos šachmatų federacijos direktorius Arvydas Baltrūnas, kurio teigimu, šachmatai naudingi ir tuo, kad padeda lavinti susikaupimą, dėmesio koncentravimą, discipliną ir strateginį mąstymą, o be to, skatina palankesnį aplinkinių požiūrį netgi ieškant darbo, tačiau, anot jo, mūsų šalyje dėmesio šiam sportui skiriama per mažai.
A. Baltrūnui antrina ir profesionali investuotoja, valdymo įmonės „Synergy Finance“ santykių su klientais vadovė Rena Saribekian, kuri patvirtina, kad šachmatų išugdyti asmeniniai gebėjimai prisidėjo ir prie jos profesinės sėkmės.
Šachmatų išmanymas padeda investuoti
Iš Armėnijos kilusi R. Saribekian dalinasi, jog šachmatais pradėjo žaisti dar anksčiau, nei eiti į mokyklą – jos šeimoje žaidė tėvas ir jo broliai, to jie mokė ir savo vaikus.
„Žinios šachmatų žaidime mūsų šeimoje, kaip ir daugelyje kitų Armėnijoje, perduodamos iš kartos į kartą. Kai persikėlėme gyventi į Lietuvą, deja, šachmatams skyriau vis mažiau dėmesio, tačiau neseniai ir vėl prie jų grįžau“, – teigia investuotoja. Ji priduria, kad šachmatai padėjo išsiugdyti tokias asmenines savybes, kaip kantrybė, gebėjimas analizuoti, loginis mąstymas, emocinis intelektas ir daug kitų, padedančių įvairiose srityse.
Šiandien Rena – sėkminga investuotoja. Ji neabejoja, jog prie to prisidėjo ir šachmatų išmanymas.
Ekspertės teigimu, šachmatai parodo, ar sugebame analizuoti esančią padėtį ant lentos, taip pat, ar matome skirtingas variacijas, strategijos originalumą, pasiekimus ir meną valdyti taktinius sprendimus. Taip pat jie moko apskaičiuotą riziką ir gebėti laiku užbaigti nesėkmingą partiją: „Investicijose rizikos valdymas ir plano turėjimas yra vieni iš pagrindinių principų. Jeigu esi profesionalas, turi daug ankščiau pamatyti vienos ar kitos kompanijos, ant kurios „statei“, ateinančią nesėkmę. Kitu atveju, gali būti pastatytas į negrįžtamą „matą“ ir prarasti pinigus.“
„Investuojant, pavyzdžiui, į pavienes akcijas, būtina turėti patirtį ir išmanymą, ką darai. Reikalinga įvertinti tos įmonės, į kurią investuoji, finansinius rodiklius, konkurencinę aplinką, vidinius bei išorinius veiksnius, suprasti sektorių, kuriame dirba organizacija ir, kaip tikras šachmatininkas, turi sugebėti prognozuoti, kaip tai įmonei besikeičiančioje aplinkoje gali sektis toliau, nes tavo grąža, kaip ir pergalė šachmatuose, priklausys nuo to, kaip tiksliai pavyks numatyti veiksmus ir pasekmes“, – šachmatus ir investavimą lygina R. Saribekian.
Bene geriausia investicija į vaikus
Šachmatai Lietuvoje nėra pakankamai finansuojami, todėl neretai už vaikų aistrą turi mokėti tėvai, tačiau R. Saribekian pastebi, jog tai neabejotinai atsiperkanti investicija.
„Investavimas į vaikus yra pagrindinė visų tėvų atsakomybė ir pareiga, o geresnę investiciją, nei šachmatai, sunku ir sugalvoti, nes jie skatina intelektualinį ir emocinį vystymąsi. Šiandien gyvename labai dinamiškoje aplinkoje, todėl privalome padėti vaikui išmokti lanksčiai ir protingai mąstyti, įsitvirtinti visuomenėje“, – kodėl verta vaikui leisti mokytis žaisti šachmatais kalba profesionali investuotoja ir siūlo dvejojantiems tėvams užduoti sau klausimą, ko vaikystėje būtų norėję patys – kad jiems būtų nupirkę dar vieną žaisliuką arba saldainiuką, ar nuvedę į šachmatų kursus?
Ekspertė pastebi, kad Lietuvoje finansinis raštingumas kol kas laikomas vienu žemiausių Europoje, todėl galima padaryti išvadą, kad vien tik mokymo įstaigų neužtenka, o šachmatų išmanymas galėtų prisidėti ir prie šios problemos sprendimo.
Siūlo sekti Armėnijos pavyzdžiu
Kaip teigia R. Saribekian, Armėnijos pavyzdys įrodo, kokių sėkmingų rezultatų gali atnešti privalomas šachmatų disciplinos dėstymas mokykloje, padedantis auginti tiksliųjų mokslų talentus: „Nors šalyje ekonominė, kaip ir politinė bei geografinė situacija yra labai komplikuota, – IT, inžinerijos, matematikos sritys yra labai toli pažengusios. Armėnija jau seniai turi 3 vienaragius, šalyje pagrindinius biurus įkūrusios tokios pasaulinės kompanijos kaip Microsoft, IBM, Nvidia, Synopsis ir kt., kurios ateina ir investuoja į šalį tik dėl jos talentų, o ne lengvatų ar patogios geografinės padėties.“
Reikia ištvermės ir fizinio pasirengimo
Kad Lietuvoje šachmatų disciplina turėtų būti privaloma, sutinka ir ne vieną čempioną užauginęs treneris Donatas Vaznonis. Jo teigimu, geriausiai to poreikį ir naudą atskleidžia konkretūs pavyzdžiai.
„Dar anksčiau negu Armėnijoje, į privalomo ugdymo programą šachmatai buvo įtraukti Kalmukijos regione, esančiame Rusijoje. Po kelerių metų įvairių sričių nacionalinių olimpiadų rezultatai parodė, jog geriausias vietas užima ne Maskvos ar kitų didelių sričių, o būtent šio regiono moksleiviai“, – dalinasi treneris. Jis pasakoja, jog vis dažniau Vakaruose pasitaiko, jog šachmatų discipliną savarankiškai įveda privačios mokyklos.
Į privalomąją ugdymo programą šachmatai yra įvesti ir dalyje Turkijos, kurios kurorte Antalijoje šiuo metu vyksta Europos jaunimo šachmatų čempionatas, sulaukęs daugiau nei 1000 dalyvių iš 46 šalių, tarp kurių – ir 13 atstovų iš Lietuvos. Viso dalyviai varžosi 12-oje kategorijų – berniukai ir mergaitės atskirai rungiasi 6-iose grupėse pagal amžių nuo 8 iki 18 metų.
Kaip teigia D. Vaznonis, pasirengimas tokiems čempionatams yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug darbo, kruopštumo ir laiko.
„Pasirengimo procesas yra nevienalytis, jis susideda iš daugybės komponentų. Pavyzdžiui, du kartai per savaitę yra būrelio lygis, o tie, kurie siekia aukšto sportinio meistriškumo, įprastai treniruojasi kasdien, o savaitgaliais dar dalyvauja varžybose, – apie procesą pasakoja treneris ir pažymi, jog žmonės dažnai klaidingai mano, kad šachmatai yra nesudėtingas užsiėmimas. – Tai vienas sudėtingiausių sportų, reikalaujantis ištvermės ir gero fizinio pasirengimo. Viena partija dažniausiai trunka 5–6 val. ir, negana to, visą tą laiką reikia išlaikyti šviesią galvą.“
D. Vaznonis pastebi, kad šachmatai labai sparčiai populiarėja, tačiau ne kaip sportas, o laisvalaikio užsiėmimas: „Lietuvoje tai vis dažniau pasitaikanti būrelių veikla, tačiau kaip sportas šachmatai populiarėja gerokai lėčiau – sportininkų mums vis dar trūksta, o ypatingai mergaičių.“
Lietuvos komanda pasiekė istorinių rezultatų
Lietuvoje šiuo metu yra 12 didmeistrių titulą pelniusių šachmatininkų, o neseniai Indijoje vykusioje Pasaulinėje šachmatų olimpiadoje dalyvavusioms vyrų ir moterų komandoms pavyko pasiekti istorinių rezultatų: „Iš 188 dalyvavusių vyrų komandų lietuviai užėmė 10 vietą – tai geriausias pasiekimas Lietuvos istorijoje nuo nepriklausomybės atkūrimo, o moterų ekipa pelnė 18 vietą iš 159“, – apie pergales kalba A. Baltrūnas.
Šachmatų federacijos direktorius apgailestauja, kad net ir pasiekus reikšmingų rezultatų, šis sportas visuomenėje didžiulio susidomėjimo vis dar nesulaukia. „Pasaulyje šachmatais žaidžia milijonai žmonių, nes daug kas tai gali daryti internete – pagal žaidžiančiųjų skaičių lenkiame daugybę sporto šakų, tačiau stebint nėra daug dinamikos, todėl žiūrovų nėra daug“, – pažymi A. Baltrūnas.
Jis pastebi, jog visgi prie žaidimo populiarėjimo išties stipriai pasaulyje ir Lietuvoje prisidėjo serialo „Karalienės gambitas“ premjera. „Pasirodžius serialui tikrai pamatėme šachmatų populiarumo bumą, ypatingai padaugėjo susidomėjusių moterų. Tikriausiai, prie tokio efekto prisidėjo itin įtraukus siužetas. Manau, kad būtų puiku kažką panašaus sukurti ir Lietuvoje – tai padėtų įtraukti daugiau jaunimo, populiarinti sportą.“