Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ gydytoja odontologė Audra Pocevičienė pasakoja, kokios yra pagrindinės bruksizmo priežastys, kokių pasekmių galima sulaukti ir kaip padėti savo vaikui.
- Kaip apibūdinti vaikų griežimą dantimis – bruksizmą?
- Tai staigus kramtomųjų raumenų susitraukinėjimas ir stiprus žandikaulio sukandimas, kai apatinių dantų paviršiai trinasi su viršutinių dantų paviršiais – pasigirsta nemalonus griežimą primenantis garsas. Jis dažniausiai pasireiškia naktį, tačiau gali ir dieną. Vidutiniškai griežimas dantimis pasikartoja 25 kartus per naktį ir trunka iki 10 sek. Miegodamas ir grieždamas dantimis mažylis pats to negirdi, nejaučia ir dažniausiai nepabunda.
Kad vaikas griežia naktimis gali išduoti apkandžiotas liežuvis, minkštųjų audinių pažeidimai, nudilę, nutrupėję arba įskilę dantys.
- Kokio amžiaus mažyliams jis būdingas?
- Vaikai dantimis griežia, kai išdygsta pirmieji dantukai arba 5–7 m., išdygus nuolatiniams dantims. Taip pat griežti dantimis gali ir vyresni nei 10 m. vaikai, kai prasideda lytinė branda.
- Kokios pagrindinės bruksizmo priežastys?
Pagrindinės priežastys, sukeliančios dantų griežimą, tiksliai nenustatytos. Tačiau dabar mokslininkai kelia dvi pagrindines hipotezes: odontologinė patologija ir emocinė krizė.
Gali būti:
netaisyklingas sąkandis
stresinės situacijos
nevisavertė mityba
mineralinių medžiagų trūkumas organizme
smegenų žievės arba kamieno pažeidimas
neurozė
naktinių diegliukų priežastis
vaistų vartojimas
alerginės reakcijos
tam tikros persirgtos ligos
polinkis į šį sutrikimą gali būti paveldimas
- Sakoma, kad vaikas griežia dantimis, kai turi kirmėlių. Ar taip gali būti?
- Paplitęs įsitikinimas, kad naktimis griežiantis dantimis vaikas gali turėti žarnyno parazitų, bet iš tiesų tai – tik mitas.
- Kuo bruksizmas žalingas?
- Dantų griežimas nemalonus tuo, kad ryte vaikas gali jaustis neišsimiegojęs, jam gali skaudėti galvą arba dantis. Dantukai gali tapti jautrūs šalčiui, šilumai, juos skaudėti kramtant. Jeigu griežti dantukais nenustojama per mėnesį ar net metus, jų paviršiai gali nusidėvėti, dantys gali pradėti trupėti, lūžinėti.
Ilgalaikis griežimas dantimis gali sukelti klausos sutrikimų, sutrikti apatinio žandikaulio sąnario funkcija. Taip pat tikėtina, kad bus pažeista jungtis, jungianti apatinį žandikaulį su kaukole.
- Ar dantų griežimą būtina gydyti?
- Jeigu bruksizmas vargina nuo kūdikystės, jo gydyti nereikia. Sulaukus 6–7 m. dažniausiai praeina savaime. Jei griežimas dantimis atsiranda tik kartais, taip pat nieko nereikėtų daryti. Jeigu nepraeina ir vargina, reikia šalinti priežastis.
Jei rytais mažyliui skauda žandikaulį, galima dėti šiltus kompresus, kurie numalšins skausmą. Reikia tik šiltame vandenyje suvilgyti rankšluostį ir pridėti prie žandikaulio. Šiltas arba net karštas kompresas atpalaiduos įsitempusius žandikaulio raumenis.
- Ką reikėtų daryti išgirdus atžalą griežiant dantimis?
- Jeigu vaikas nuolatos griežia dantimis ir tai nepraeina, reikia šalinti sąkandžio defektus kreipiantis pas odontologus. Galbūt vaikui reikės specialios apsaugos, kuri neleis liestis dantukams. Papildomai reikėtų vartoti magnio, kalcio preparatų ir B grupės vitaminų. Jie mažina mėšlungišką kramtomųjų raumenų aktyvumą miegant.
Taip pat gali padėti šilta vonia su eteriniais aliejais, kurioje reikėtų pagulėti apie 1 val. prieš einant miegoti. Valandą iki miego nederėtų nieko valgyti ir gerti, išskyrus vandenį arba raminamųjų arbatų. Įtemptiems raumenims reikia laiko atsipalaiduoti iki vaikui užmiegant.
Be to, reikia prieš miegą nuraminti vaiką, neleisti žaisti intensyvių žaidimų, paskaityti pasaką, pamėginti migdyti anksčiau negu įprasta, kad prieš miegą nejaustų įtampos ir nepervargtų. Jeigu mažyliui kas nors kelia nerimą, pasikalbėti, aptarti ir nuraminti jį, kad pamirštų visus nerimą keliančius jausmus.
Šio reiškinio pagrindinis kaltininkas dažnai būna dieną patiriamas emocinis stresas. Maži vaikai gali jausti emocinę įtampą arba net įniršį. Tikimybė yra didesnė, kad skrupulingas arba agresyvus vaikas grieš dantimis.
Bruksizmo priežastimi gali būti ir pervargimas. Tuomet reikėtų guldyti vaiką valanda anksčiau negu įprastai, bandyti numigti dieną ir laikytis režimo.
Kovojant su dantų griežimu, rekomenduojama skatinti vaiko fizinį aktyvumą, nes fizinis krūvis atpalaiduoja raumenis ir malšina stresą.
Įdomu
„Bruksizmo“ terminas kilo iš graikų kalbos žodžio brychein, kuris reiškia griežimą dantimis.
Dantų griežimas minimas net 7 kartus Biblijoje ir Naujajame Testamente. Vaizdingas posakis pavartotas, siekiant išreikšti liūdesį, skausmą ir pyktį.
Pirmieji šio bruksizmo priežasčių tyrimai atlikti 1979 m.
Pasak Dr. Messina, organizmui patiriant stresą, suaktyvinami ir išlaisvinami kovos (stresiniai) hormonai, aktyvinama neurohumoralinė sistema. Šie hormonai suaktyvina raumenų veiklą, todėl pasireiškia jų susitraukinėjimas. Tuomet tokie kramtomųjų raumenų judesiai sukelia dantų griežimą.
Esant bruksizmui lūpos sučiaupiamos, burnoje nelieka tarpelio tarp dantų, esančio ramybės būsenoje, aktyvinama kramtomųjų raumenų motorika ir dantys stipriai sukandami.
Nustatyta, kad 5–20 % žmonių gali turėti pavienių bruksizmo simptomų, 5 % – nuolatinių.
Nuo dantų griežimo sukeltų pasekmių kenčia kas trečias pilnametis.
Šiaurės Amerikoje nuo bruksizmo kenčia per 40 mln. vaikų ir suaugusiųjų.
Griežimas dantimis negydomas vaistais.
Dantimis griežti gali ir suaugęs žmogus. Dažniausiai tai vyksta dėl neurologinių problemų, todėl būtina kreiptis į specialistus.
Bruksizmas dažniausiai vargina 25–44 m. žmones.
Griežimas dantimis gali būti gydomas nakčiai dedant apsaugines dantų kapas. Tai plastikinė konstrukcija, gaminama individualiai pagal paciento dantų anatomines ypatybes. Ji saugo dantis nuo tolesnio jų dilimo, atpalaiduoja raumenis ir apsaugo sąnarius. Kapa įtveria dantis ir tolygiai paskirsto krūvį. Ji gali būti dedama ir dieną, kai juntama nervinė įtampa.
Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą patyrus traumą arba sunkiai susirgus.
Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo dantų griežimas yra fiziologinis procesas.
Vyresniems vaikams kovoti su dantų griežimu gali padėti baseinas, joga, gilaus kvėpavimo pratimai ir meditacija.
Nustatyta, kad moterys dieną dantimis griežia dažniau, tačiau naktį abiejų lyčių griežimas vienodas.
Raumenims atsipalaiduoti gali padėti masažas ir tempimo pratimai. Reguliariai atliekami aerobikos ir lengvojo kultūrizmo pratimai stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir padeda organizmui veiksmingiau kovoti su stresu. Taip pat užtikrina geresnį poilsį naktį ir slopina miego sutrikimus.
Kovoti su bruksizmu gali padėti ir vitaminas C. Jis svarbus neuromediatoriaus dopamino gamybai, kuris reguliuoja nuotaikos ir malonumo centrus smegenyse, taip pat tolygius raumenų judesius. Nuo jo taip pat priklauso adrenalino ir kitų nervų sistemai svarbių medžiagų išsiskyrimas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!