„Ir ką tie suomiai valgo? Tikriausiai tik žuvį ir elnių mėsą", - dažnai nusišaipo lietuviai. Iš tikrųjų suomių virtuvė tokia įvairi, kad sunku išrinkti kurį nors vieną tautinį patiekalą. Kiek suomių, tiek ir tautinių patiekalų, juokeliai baigsis, jei būsite pakviesti prie šventinio suomių stalo, jis lūžta nuo gėrybių: raudonosios žuvies, elnių ir avių mėsos, bulvių, daržovių patiekalų, ir kiekvienas valgis galėtų būti pavadintas tautiniu. Kodėl?
Suomijoje žmonės iki šiol gyvena toli vieni nuo kitų, todėl sugebėjo išsaugoti tik toms vietovėms būdingas valgymo tradicijas. Tai, kas valgoma Laplandijos kaime už Poliarinio rato, Helsinkio gyventojams yra egzotika.
Rytų Suomijos - Karelijos gyventojai iš kaimynų rusų išmoko mūryti rusiškas krosnis. Todėl čia šeimininkės dažnai orkaitėse kepa įvairiausius bulvių, žuvies, mėsos apkepus. Net per prašmatniausią priėmimą Prezidento rūmuose virėjai iškilmingai įneša folija uždengtas skardas su įvairiausiais apkepais.
O kur dar suomių mėgstami kareliški pyragėliai su ryžiais! Jei valgysite Helsinkio parduotuvėje už 1 Suomijos markę (70 cnt) nusipirktų pyragėlių, malonumo nepajusite, juos reikia ragauti ką tik iškeptus, apteptus nuo karščio tirpstančiu sviestu...
Šiaurės Suomijos - Laplandijos gyventojai, sulaukę netikėto svečio, ilgai nesuka galvos, jie pasikapsto pusnyje už trobos, išsikasa į ledą sušaldytos elnienos ir pakepa ant žarijų. Skanu, tik toli važiuoti to patiekalo ragauti - net 1000 kilometrų nuo Helsinkio!
Na, o Vakarų Suomijos gyventojai valgio atžvilgiu tikri aristokratai. Gal dėl to, kad dauguma jų - švediškai kalbantys. Švedija iki šiol turi karalių, tad ir švedų valgiai, kaip ir dera karaliaus dvarui, prašmatnesni. Vakarų suomiai ypač mėgsta pikantiškus žuvies patiekalus, keptus ant grotelių, įvairiai paruoštą lašišą.
O ką mėgsta Helsinkio gyventojai? Geriau neklauskite. Jei vaikštinėdami Helsinkio gatvėmis skaitysite restoranų pavadinimus, pradėsite tikėti, kad visi suomiai valgo vien kiniškus žiogus ir ryžius.
Silkę galima užsigerti ir pienu
Ką paprastą dieną mes rasime ant suomių pietų stalo? Kasdieniniai suomių patiekalai labai paprasti. Garuos su lupenomis virtos bulvės. Paragausite silkutės, folijoje keptos žuvies, mažyčių mėsos kotletukų, kokių 5 rūšių sūrio, raudonųjų serbentų uogienės, daržovių salotų be grietinės, bulvių apkepo. Ir visada ant stalo degs žvakės.
Neabejoju, kad nustebsite pamatę, kaip suomiai valgo. Atrodo, kad jie nei viena ausimi nėra girdėję apie tai, koks produktas prie kokio dera ir nuo ko reikia pradėti, į vieną lėkštę jie deda ir silkę, ir uogienę, ir šiltą mėsą, ir dar būtinai atsirėžta gabalą sūrio - jis Suomijoje brangus.
Užtat net 58 proc. suomių maistą užsigeria pienu, visai nekreipdami dėmesio į Europoje populiarius aiškinimus, kad pienas tinka tik kūdikiams.
Kava - tautinis gėrimas
Kiekvienas suomis išgeria 160 litrų kavos per metus ir yra absoliutus pasaulio čempionas! Kava yra tikrai tautinis suomių gėrimas, vienijantis visą tautą. Net šimtmetį švenčiančios senutės senelių namuose kasdien išgeria po kelis puodelius kavos. 5-6 kovos puodeliai per dieną suomiui nėra per daug. Jis gers kavą visada, kai tik jam pasiūlysite.
„Kokia ten jų kava, pliurza, perleista per kavos virimo aparatą", - lietuviai tuoj puola niekinti. Tačiau suomiai niekaip negali perprasti mūsų kavos virimo būdo - kavą puodelyje užplikyti verdančiu vandeniu, „jūs valgote ar geriate kavą? - klausia mūsų 35 metų suomis, ragaudamas mūsų išvirtą kavą ir košdamas pro dantis kavos tirščius. -Jūsų kava, užpilta verdančiu vandeniu, netenka aromato. Vanduo turi palengva filtruotis per kavą ir iš lėto įgauti aromatą ir stiprumą", - aiškina suomis, dirbantis viename Helsinkio bare. O mums užsiminus, esą aparatu virta kava nestipri, jis tik tarsteli: „Dėkite daugiau kavos!"
Suomiams kavos gėrimas - šventas dalykas. Kava ir pyragėlis - populiariausios suomių vaišės. Tik eidami į svečius, nepamirškite atsinešti pakelio kavos!
Tradicinis Kalėdų kumpis
Artėjant Kalėdoms, norime pasiūlyti populiariausią suomių kalėdinį valgi - keptą kiaulienos kumpį, jo užteks per visas Kalėdų švenčių dienas ir visiems netikėtiems svečiams.
Nusipirkite didelį (2-3 kilogramų) šviežią kumpį. Iš kumpio išpjaukite kaulą. Nusausinkite ir pasūdykite mėsą. Dėkite kumpį ant grotelių ir kepkite orkaitėje +125 °C temperatūroje. Į skardą įpilkite vandens, bet nelaistykite juo mėsos. Kumpis kepa 2-3 valandas. Kai jo vidaus temperatūra yra +80 °C, kumpis iškepęs. Leiskite jam atvėsti. Tada ištepkite jį garstyčiomis, apibarstykite džiūvėsėliais, prismaigstykite gvazdikėlių ir trumpai apkepkite įkaitintoje orkaitėje +250°C . Skanaus!