Daugiau nei 360 Lietuvos mokyklų spartųjį belaidį internetą (WiFi) įrengusi telekomunikacijų bendrovė TEO skatina mokymo ar mokymosi metu aktyviai išnaudoti technologijų privalumus, tačiau kartu – ir didinti moksleivių sąmoningumą internete.
Kokios grėsmės tyko internete ir kaip jų išvengti, „Delfi“ skaitytojams pataria TEO partneriai skatinant atsakingą naudojimąsi internetu: VšĮ „Vaikų linija“ vadovas, psichologas dr. Robertas Povilaitis ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.
Patyčias internete patiria kas trečias
„Vaikų linijos“ vadovo Roberto Povilaičio teigimu, dažniausios vaikams ir paaugliams internete pasitaikančios grėsmės – elektroninės patyčios, priklausomybė nuo interneto, smurtinė informacija, pornografija, seksualinio turinio žinutės, kontaktai virtualioje erdvėje su nepažįstamais asmenimis ir susitikimai su jais.
Prieš porą metų atliktas išsamus tyrimas „ES vaikai internete“ atskleidė, kad 30 proc. 9–16 m. Europos šalyse gyvenančių ir internetu besinaudojančių vaikų yra virtualiai bendravę su nepažįstamaisiais. Lietuvoje tokių vaikų buvo net 52 procentai, o 23 proc. vaikų buvo susitikę gyvai su internete sutiktais asmenimis.
30 proc. 11–16 m. amžiaus vaikų nurodė, kad dėl besaikio interneto naudojimo „gana dažnai“ ir „labai dažnai“ kildavo sunkumų realiame gyvenime. 15 proc. šios amžiaus grupės vaikų yra gavę iš kitų vartotojų seksualinio turinio žinučių ar vaizdų, o 9 proc. – patyrę nepageidaujamo asmeninių duomenų naudojimo atvejų.
„Į „Vaikų liniją“ vaikai dažnai kreipiasi dėl elektroninių patyčių. Prieš kelerius metus Klaipėdos universitetas apklausė dalį Klaipėdos miesto ir rajono mokyklų 11–15 m. moksleivių. Skaičiai nemaloniai nustebino: beveik trečdalis paauglių tvirtino patyrę elektronines patyčias, o penktadalis apklaustųjų prisipažino bent kartą buvę skriaudėjais el. erdvėje“, – teigia R. Povilaitis.
Svarbu užkirsti kelią iškart
Pasak R. Povilaičio, skirtingi pavojai el. erdvėje gali sukelti skirtingų pasekmių. Su grėsmėmis susidūrę vaikai išgyvena neigiamus jausmus: jaučiasi apgauti, sukrėsti, nusivylę, įskaudinti. Kraštutiniais atvejais gali kilti pavojus vaiko psichinei, fizinei sveikatai ar net gyvybei.
Psichologo manymu, neretai grėsmės internete susijusios vienos su kita. Pavyzdžiui, paviešinusi savo erotišką nuotrauką mergina gali tapti elektroninių patyčių ir seksualinio priekabiavimo objektu, o elektronines patyčias patiriančio berniuko asmeniniai duomenys gali būti pavogti ir paviešinti tarp bendraklasių.
„Tokių atvejų pasekmės priklauso nuo pačios situacijos ir jos sudėtingumo, vaiko charakterio ir požiūrio į situaciją. Labai svarbu tinkamai reaguoti po susidūrimo su pavojais ir kreiptis į suaugusiuosius. Jei, pavyzdžiui, nesiimama jokių veiksmų, kad elektroninės patyčios būtų sustabdytos, didelė tikimybė, kad žalingai elgiamasi bus ir toliau, o situacija – tik blogės“, – aiškina R. Povilaitis.
Sąmoningumą turėtų skatinti tėvai
Psichologo teigimu, apibrėžti labiausiai pažeidžiamą amžiaus grupę sunku, nes neigiamai paveiktas gali būti ir mažas vaikas, ir bręstantis paauglys.
„Paauglio supratimas apie naudojimąsi internetu gali būti labai menkas ir priešingai – pradinių klasių mokinys gali apie tai puikiai išmanyti. Tai priklauso nuo vaikų sąmoningumo ugdymo, jiems suteiktų žinių apie informacinių technologijų galimybes ir pavojus“, – mano R. Povilaitis.
Su tuo sutinka ir edukologė A. Landsbergienė. Ji pabrėžia, kad vaiką, paauglį teisingai naudotis technologijomis turėtų išmokyti suaugęs žmogus.
„Dažnai su vaikais kalbame apie sveiką mitybą, apie tai, kad būtina valgyti vaisius, daržoves ir sriubą, tačiau kodėl bijome technologijų ir nekalbame apie jas? Jei norime, kad vaikas užaugtų sąmoningas ir gebantis tinkamai naudotis technologijomis pilietis, tam reikia skirti tiek pat dėmesio. Technologijos neišnyks, jų nereikia vengti ir nuo jų saugoti savo vaikų. Tėvai turi nuolat kalbėti apie technologijų teikiamus pranašumus ir apie jų daromą žalą, grėsmes ir jų sumažinimą“, – mano A. Landsbergienė.
Pasak Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos, tėvai turi būti sektinas pavyzdys savo vaikui: jei jie, pavyzdžiui, nenori, kad vaikas žaistų smurtinius žaidimus, toks užsiėmimas turėtų būti tabu ir tėvams. Tėvai privalo formuoti šeimos laisvalaikio įpročius ir užuot valandų valandomis sėdėję prie kompiuterio ar televizoriaus kartu su vaikais užsiimti bendra naudinga veikla.
Ekspertų patarimai tėvams
Vaikus ir paauglius dažniausiai erzina, kai kas nors kišasi į jų asmeninius reikalus. Visgi, ekspertai rekomenduoja tėvams nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, ką jis veikia virtualioje erdvėje.
1. Domėkitės, ką jūsų vaikas veikia internete, kokie jo pomėgiai. Periodiškai patikrinkite, kokia informacija apie jūsų vaiką prieinama virtualioje erdvėje.
2. Padėkite vaikui atskirti, ką jam galima skelbti internete, o ko nevertėtų viešinti, pavyzdžiui, asmeninės informacijos.
3. Pabrėžkite slaptažodžių parinkimo ir jų saugojimo svarbą.
4. Kalbėkite su vaiku apie bendravimo internete su nepažįstamais žmonėmis galimą riziką.
5. Jei jūsų vaikas ketina susitikti su internetiniu draugu – aptarkite tai su juo. Papasakokite apie galimas grėsmes, pateikite realių pavyzdžių. Susitikimas rekomenduotinas tik viešosiose vietose, kur yra daugiau žmonių: kavinėje ar pan. Geriausia palydėkite vaiką į susitikimą su nepažįstamu nauju draugu ir nepalikite savo vaiko vieno.
6. Kartkartėmis apsilankykite interneto erdvėse, kur dažniausiai lankosi vaikai ir paaugliai. Išsiaiškinkite, kokie socialiniai tinklai yra populiarūs, kodėl jie yra įdomūs vaikams, kuo galima užsiimti virtualioje erdvėje, kokių yra naujovių.
7. Jei pastebite, kad vaikas ką nors nuo jūsų slepia, įdiekite į savo namų kompiuterį filtravimo ir stebėjimo programas.
8. Internetu naudokitės bendroje namų erdvėje – taip galėsite lengviau stebėti vaiko elgesį virtualioje erdvėje.
9. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų vaikas neperžengia amžiaus apribojimų – ar nesilanko svetainėse, skirtose vyresniems. Pasikalbėkite apie amžiaus apribojimų reikšmę.
Jeigu pastebėjote neteisėtos ar žalingos informacijos internete, bet kada galite pranešti projekto „Draugiškas internetas“ „Karštajai linijai“ paspaudę šią nuorodą.
Vaikai ir paaugliai iki 18 m. gali kreiptis į pagalbos tarnybą „Vaikų linija“ nemokamu telefonu 116111 arba internetu www.vaikulinija.lt. Į „Vaikų liniją“ galima kreiptis dėl įvairių sunkumų namie, mokykloje ar internete – nesutarimų su draugais, tėvais ar mokytojais, konfliktų, sunkumų besimokant, patiriamos prievartos, patyčių, vienišumo ir kt. Iškilus pavojui sveikatai ar gyvybei vaikai nedelsiant turėtų kreiptis į policiją numeriu 112.
Daugiau apie saugų vaikų ir paauglių elgesį taip pat sužinosite gruodžio 6–8 d. parodoje „Mokykla“ veikiančiame stende „Draugiškas internetas“ bei bendrovės TEO gruodžio 6 d. 16.30 val. organizuojamame seminare moksleivių tėvams bei mokytojams „Išmaniai kartai – galimybės mokytis išmaniai“, kuriame patarimais dalinsis edukologijos mokslų daktarė Austėja Landsbergienė.