Kitais žodžiais tariant, lojimas – tai „komunikacijos priemonė, kurią paskatina stiprus susijaudinimas“. Kadangi lojimas šuniui yra įprastas dalykas, tai nekyla jokių problemų, kol jis nepasireiškia per daug dažnai.
Per dažno lojimo problema atsiranda dėl keleto priežasčių. Be abejo, sugebėjimui daug ir dažnai loti didelę reikšmę turi paveldimumas: kai kurios veislės, tokios, kaip, pavyzdžiui, terjerai, loja dažniau, nei basendžiai ar skalikai. Vis dėlto ši problema gali kilti bet kuriam bet kokios veislės šuniui. Problemos sprendimui svarbiausia nustatyti stimulą, kuris nulemia tokį elgesį.
Šuns lojimą sukelia du dirgiklių tipai:
- išoriniai dirginimai, kuriuos sukelia bet kokie išoriniai poveikiai: pašaliniai garsai, svetimo atsiradimas saugojamoje teritorijoje, šeimininko atėjimas ir t.t.;
- vidiniai dirginimai, kuriuos sukelia netinkamos laikymo sąlygos, šuns laisvės apribojimas, nepakankamas dėmesys.
Kaip pašalinti lojimą, kurį sukelia išoriniai faktoriai
Daugeliu atvejų problemą galima išspręsti pašalinus faktorių, kuris sukelia lojimą. Pavyzdžiui, jeigu jums išėjus šuns lojimą nulemia pašalinių žmonių figūros, matomos lange, uždarykite langus arba perveskite šunį į ramesnę vietą.
Taip pat problemą išspręsti gali palaipsnė šuns elgesio korekcija. Išmokykite šunį stabdančios komandos. Kai šuo sulos reikiamą jums kiekį kartų, pagirkite jį. Paskui pasakykite: „Tyliau!“ ir parodykite jam ką nors labai skanaus arba įdomaus (mėgstamą žaislą). Dauguma šunų tučtuojau nustoja loti.
Kol šuo tyli, kartokite komandą ir, švelniais žodžiais, girkite jį. Kelis kartus kartokite šį pratimą, sutvirtindami šuns suvokimą, kad tylėjimas jam yra labai naudingas. Paskui pamažu didinkite tylėjimo laiką. Pratimų sėkmė priklauso nuo to, kaip stipriai šuo yra suinteresuotas gauti tai, kuo jūs nukreipiate jo dėmesį nuo lojimo.
Jeigu maistas arba daiktas jam yra svarbus, jau per pirmąjį užsiėmimą galite išmokyti šunį tylėti 1-2 minutes.
Jeigu neišeina, pasinaudokite paprasčiausiu buitiniu vandens purškikliu, vandens pistoletu arba plastikiniu buteliuku su vandeniu. Kai tiktai šuo ims loti, ištarkite komandą ir aptaškykite jį vandeniu, besistengdami pataikyti į nosį arba akis. Tai nesukels jokios žalos, bet pakankamai nemalonu, taigi šuo greitai supras, kad po komandos geriau neloti.
Kad šuo visiškai suprastų, ko iš jo norima, ir tiksliai suvoktų pamoką, jį bausti ir traukioti už pavadėlio reikia būtent tuo momentu, kai atliekamas nepageidautinas poelgis. Nes kitaip jūs tiesiog šunį išgąsdinsite, o nepageidaujamas elgesys išliks nepakitęs. Ir nepamirškite tinkamai paskatinti: loti negalima, bet galima atsitūpti ir gauti gabaliuką skanėsto, kas yra daug maloniau.
Kaip pašalinti lojimą, kurį sukelia vidiniai dirgikliai
Iškilus neišsprendžiamai problemai šuo jaučia stiprų stresą ir stengiasi su juo susidoroti vienu iš kelių jam pasiekiamų metodų – t. y. lojimu.
Dažnai lojimo priežastimi būna nerimas, nuobodulys, vienatvė arba stresas. Daugiau laiko leiskite su savo augintiniu. Nepalikite šuns vieno taip dažnai ir taip ilgai.
Galbūt šuo pririštas prie per daug trumpo pavadėlio arba jam tiesiog per mažai vietos ir jis negali normaliai judėti. Tokiu atveju problema išsprendžiama gana paprastai: suteikite šuniui pakankamai gyvenamosios erdvės, pastatykite komfortišką voljerą arba leiskite jam laisvai judėti po namus. Nesutrukdytų ir reguliarūs pasivaikščiojimai, sujungti kartu su paprastų komandų apmokymu: šuns galva bus užimta didžiulio naujos informacijos kiekio apdorojimu.
Daugiau skaitykite portale mypets.lt