Nuskausminkite
Gydytojo baimė – tai reakcija į skausmą, kurį sukelia skiepų injekcijos ar kitos nemalonios procedūros. Dar kūdikystėje gali išsivystyti sąlygininis refleksas – jei akiratyje pasirodo žmogus baltu chalatu, vadinasi, nieko gero nesitikėk. Netgi mama, kuri kitose situacijose atskuba į pagalbą, šiuo atveju ne tik nepadeda, bet dar ir stoja gydytojo ar medicinos sesers pusėn.
Vaikas mato ilgą švirkšto adatą ar aštrią adatėlę kraujui iš piršto paimti, mėgina ištrūkti, o mama jį laiko, neleidžia net pajudėti ir dar mėgina nutildyti!. Tokia „išdavystė“ gali sukelti dar didesnį išgąstį negu pats dūris. Nuoskauda dėl mamos ir skausmo laukimas sustiprina gydytojo baimę, o kiekvienas „skausmingas“ vizitas šį refleksą dar labiau įtvirtina.
Kad vaikas nejustų skausmo, nusipirkite vaistinėse tepaliuką su nuskausminančiomis medžiagomis ir neškitės jį į polikliniką. Nėra skausmo – nėra ir baimės!
Neapgaudinėkite
Daug tėvų stengiasi iki paskutinio momento nuslėpti nuo vaiko, kad jis vedamas pas gydytoją. Jie mano, kad tokiu būdu neišgąsdins vaiko, o ir sau palengvins gyvenimą. Toks tylėjimas jau yra melas: vaikas mano, kad einate pasivaikščioti, o jūs jį atsitempiate į polikliniką! Juk mes tik minutei! Tik pasiimti pažymos! Žinoma, nutylite, kad reikės pereiti gydytojo apžiūrą, galbūt apsilankyti ne pas vieną specialistą, o gal net teks duoti kraujo.
Taip nedarykite. Praneškite vaikui apie vizitą pas gydytoją iš anksto – prieš pora dienų ar net prieš savaitę. Vaikui reikia laiko, kad jis tam morališkai pasiruoštų. Paaiškinkite, ką reikės atlikti, ir nieko nenutylėkite. Nežadėkite, kad jam nieko neskaudės. Paprašykite vaiko šiek tiek pakentėti ir paaiškinkite, kam to reikia: „Skiepai apsaugo nuo ligų – tu juk nori būti sveikas, ar ne?“, „Skiepijami visi vaikučiai, be skiepų jų nepriima nei į darželį, nei ir mokyklą“.
Nelyginkite
Nesakykite vaikui: „Štai Tomukas niekada taip nedarytų. Jis injekcijų nebijo, nerėkia, tarsi pjaunamas, mamai dėl jo negėda“.
Lyginti vaiką galima tik su juo pačiu: „Tu turbūt nepameni, bet kai buvai mažesnis, per vieną dieną gydytojas tau suleido net dvi injekcijas, o tu net nekrūptelėjai! Medicinos sesuo tave pagyrė, mes su tėčiu taip didžiavomės, koks tu šaunuolis“. Vaikas pagalvos: jeigu jis, būdamas mažiukas, sugebėjo nebijoti skausmo, tai ir dabar turi jo nebijoti.
Kai vaikas lyginamas su kitais, jis jaučiasi visai kitaip: kiti vaikai yra šaunūs, o jis – ne. Jis niekada jiems neprilygs. Mamai patinka kiti vaikai, todėl ji gali liautis jį mylėjusi. Galiausiai vieną baimę papildo dar viena baimė ir situacija dar labiau pablogėja.
Kontroliuokite save
Beprasmiška raginti nusiraminti vaiką, kuris prie gydytojo pradėjo garsiai verkti arba, atvirkščiai, susigūžė į kampą ir tyli. Garsios panikos priepuolis, beje, yra geriau negu tyli isterija. Baimę reikia išrėkti, į ją sureaguoti: kuo reakcija bus smarkesnė, tuo paprasčiau bus įveikti problemą.
Nepraraskite savitvardos, nesibarkite ir juo labiau nepliaukštelėkite vaikui ranka, kad jis liautųsi rėkęs. Geriau aptaškykite jį keliais šalto vandens lašais ar nuprauskite veidą – tai padeda sustabdyti isteriją.
Tačiau neretai tokiais atvejais geriausia pasišalinti. Isterinės reakcijos visada būna skirtos konkrečiam žiūrovui - dažniausia, žinoma, mamai. Taigi apsisukite ir išeikite iš kabineto! Po šio žingsnio spektaklis, veikiausiai, baigsis.
Ieškokite gydytojo
Susiraskite „savo“ gydytoją. Jis turėtų kelti pasitikėjimą ir jums, ir mažyliui. Dažniausiai taip ir būna, bet jei gydytojas atrodo rūstus, nemoka bendrauti su vaikais ar padaro klaidų, perveskite vaiką pas kitą pediatrą. Valstybinė sveikatos apsaugos sistema numato tokią galimybę.
Pamėginkite rasti kontaktą su vaiko gydytoju. Papasakokite jam, kad vaikas baiminasi medikų ir kokiais metodais jūs sprendžiate šią problemą, kokie triukai paprastai suveikia.
Girkite
Pagirkite vaiką už tai, kad jis įveikė save. Jam girdint, papasakokite apie tai kitiems šeimoms nariams ar draugams ir pasistenkite, kad tai atrodytų kaip didelis žygdarbis. Tegu vaikas žino, kaip jūs juo didžiuojatės!
Po vizito pas gydytoją padarykite vaikui ką nors malonaus: nupirkite žaisliuką, nusiveskite į zoologijos sodą ar parodykite mėgstamą animacinį filmą. Papildomas stimulas niekada nepamaišys!
• Žaiskite „daktarą“. Vaikai įsisavina pasaulį žaisdami. Pasiūlykite vaikui pagydyti lėlę ar meškutį. Nupirkite vaikui daktaro rinkinį – susipažinęs su medicininiais instrumentais jis liausis jų bijojęs, o apsilankęs pas gydytojus gal net jais susidomės: pas jį žaisliniai, o čia – tikri!
• Jei namuose yra senyvo amžiaus žmonių, kuriuos kartais lanko gydytojas, leiskite vaikui pamatyti, kad po daktaro vizito močiutei ar seneliui pasidaro geriau. Tegu vaikas paduoda ligoniui vaistų ar atneša vandens piliulei užgerti. Tegu jis pabūna žmogaus, kuris pats teikia pagalbą, vietoje. Kai vaikas supras, koks svarbus gydytojo darbas, jis pradės juos gerbti, o ne bijoti. Galbūt net pats panorės tapti gydytoju?