Ar man jo reikia?
Tiesą pasakius, ne mes šunis, o jie mus pasirenka. Pažvelgia nekaltomis akutėmis ir mes ištirpstam. Tuo metu ne galvoje svarbiausias klausimas: o kam jis man?
Pasvarstykime: šunys vidutiniškai gyvena 10-14 metų. Vadinasi, tiek laiko reikės juo rūpintis. Ne tik pašerti ir išvesti į lauką. Prisieis auklėti, pratinti prie tvarkos, slaugyti susirgusį ir karšinti nusenusį.
Mėgstantiems tvarką ir švarą prisieis lakstyti iš paskos su skudurėliu ir dulkių siurbliu. Prisieis ir piniginę patuštinti – mokėti už kokybišką ėdalą, priežiūros reikmenis, veterinarų, kirpėjų paslaugas.
Ir net jeigu viską apgalvojote, paklauskit savęs: o ko tas nulėpausis nori iš manęs? O nori jis labai daug – meilės ir šilumos, nes tą patį su kaupu nori jums padovanoti.
Pasas – šuniukui
Istorijų apie turguje įsigytus „veislinius“ šuniukus Lietuvos šunų veislių knygos vedėja kinologė Danguolė Papinigienė girdėjo ne kartą.
„Vis pasitaiko žmonių, kurie patiki „laikinomis šuniukų kortelėmis“, įsigyja šunelius zoologijos parduotuvėse. Šunims paūgėjus arba šeimininkams sugalvojus juos veisti, yla išlenda iš maišo“,– sakė kinologė.
Ji pabrėžė, kad mūsų šalyje šuniukų kilmės dokumentus išduoda tik Lietuvos kinologų draugija. Šie dokumentai yra vienodo pavyzdžio, jokie „laikinieji“ popieriai mūsų krašte šunims neišduodami. LKD išduotus kilmės dokumentus pripažįsta Tarptautinė kinologų federacija (FCI), kurios narė mūsų draugija ir yra. Su šiais dokumentais šunelis gali dalyvauti parodose mūsų šalyje ir užsienyje. Gavęs tinkamus teisėjų įvertinimus, gali būti veisiamas.
Šuns kilmės dokumentų tikrumą garantuoja ne tik LKD antspaudas ir atsakingo asmens parašas, bet ir unikalus numeris, sutampantis su tatuiruote (žyme) šuniuko kirkšnyje arba vidinėje ausies pusėje. Taip pat šie duomenys gali būti fiksuojami ir poodinėje mikroschemoje. Šuniuko kilmės pase nurodoma veislė, kailio spalva, veisėjas, veislyno pavadinimas, šuniuko tėvai, protėviai ir kiti svarbūs duomenys.
Kinologai pataria perkant augintinį užsienyje taip pat būti atsargiems, vengti visokių tarpininkų. Ne pro šalį įsitikinti tos šalies kinologų klubo arba organizacijos juridiniu statusu (ar priklauso FCI). Apskritai, įsigyjant augintinį verta konsultuotis su veislės specialistu arba kinologų klubo atstovu.
Šiandien madingi
Prieš pasirinkdami šunį turėtume įsitikinti, ar šeimoje nėra gyvūnų kailiui bei kt. išskyroms alergiškų žmonių. Ne mažiau svarbu, kad visa šeimyna norėtų būtent tokio augintinio. Gyvasis pirkinys – ne vienadienė vaikų užgaida. Vaikas turės naują žaidimų draugą ir nebus vienišas,– puiku, bet reikėtų iš anksto numatyti ir mažojo šuns šeimininko pareigas.
Madingos šunų veislės – vienadienis reiškinys. O ką daryti su nebemadingu? Mada šiuo atveju yra pats blogiausias patarėjas. Verčiau ieškokit draugo įdomesniam gyvenimui, sportui, pasivaikščiojimams, naujai veiklai, o gal ir vienatvei praskaidrinti. Kartu su veisliniu šunimi į jūsų gyvenimą gali ateiti naujas azartiškas hobis – šunų parodos, šunų mylėtojų klubai, laisvalaikis su bendraminčiais, nauji draugai. Šiais visuotinio susvetimėjimo laikais tai labai džiugu.
Vis dar gaji nuomonė, kad neveisliniai šuniukai ilgiau gyvena, yra sveikesni bei geresnio būdo. Veterinarijos gydytojai to patvirtinti negali. Jie pritaria kinologams, jog šuns sveikata ir elgsena yra šeimininkų rankose. Taigi blogų šunų nėra, yra blogi šeimininkai.
Kalytę ar patiną?
Manoma, kad kalytės yra prieraišesnės ir švelnesnės nei patinai. Bet pasitaiko išimčių. Ir vėl – viskas šeimininko rankose. Kaip auklėsi, tokį ir turėsi. Taip, kalės rujoja ir tuomet negali dalyvauti šunų parodose, dresūros pamokose, medžioklėje. Taip, patinukai yra įspūdingesnės išvaizdos, stipresni fiziškai, bet jie ir didesni peštukai. Apskritai, nuo pirmos dienos naujasis jūsų namų gyventojas, nesvarbu, kalė ar patinas, turi pajusti, kad gaujos vadas yra žmogus.
Veislė – svarbu
Apsispręsti, kokios veislės šunį pirkti daug kam padėjo šunų parodos, nes ten gyvai galima pamatyti šimtus skirtingų veislių. Ne tik pamatyti, bet ir pabendrauti su vietiniais ir užsienio šunų veisėjais. Pasidairius parodoje, galima naršyti po internetą ir rinkti informaciją apie patikusią veislę ir veislynus, veisiančius tuos šunis.
Pasirinkti yra iš ko – Tarptautinė kinologų federacija pripažįsta 339 šunų veisles. Kad pasirinkimas ir mūsų krašte pakankamas, liudija per metus LKD išduoti daugiau kaip 6000 šuniukų kilmės dokumentai.
Prieš rinkdamiesi konkrečią veislę, įvertinkite savo gyvenimo būdą: esate judrus ir sportiškas? Garbaus amžiaus? O gal namisėda? Koks jūsų būstas: gyvenate nuosavame name ar bute, mieste ar kaime? Dideliam šuniui reikėtų didesnės erdvės, tačiau jeigu aktyviai su juo judėsite, augintinis gerai jausis ir nedideliame bute.
Žavitės medžiokliniais šunimis, pasidomėkite jų instinktais. Jeigu su skaliku, spanieliu ar seteriu nemedžiosite, daugiau laiko turėsite skirti pasivaikščiojimams laukuose, pamiškėse, kur šuo išeikvos energijos perteklių. Didmiesčio ir ankšto buto sąlygomis geriau laikyti ne tokius judrius, o mažesnius dekoratyvius šunelius (mopsai, prancūzų buldogai, čihuahua, škotų terjerai, cvergšnauceriai, pekinai).
Trumpaplaukį ar ilgaplaukį? Jeigu šeimoje yra mėgėjų dailinti šuns kailį, kodėl neįsigijus amerikiečių ar anglų kokerspanielio, pudelio ar afganų kurto? Jei savo keturkojį norite auginti voljere prie namų, galite rinktis populiarius mūsų krašte vokiečių aviganius, Labradoro retriverius, landsyrus, rotveilerius ir kt. šunis.
Kiek laiko jam skirsite
Labai svarbu numatyti, kiek laiko skirsite augintiniui. Nepakaks per dieną dukart pasivaikščioti už kampo. Mažai judėdami energingi šunys gali tapti ir agresyvūs, ir nevaldomi. Suaugę didesni šunys per dieną turėtų įveikti 8-10 kilometrų. O jūs ar tiek įveiksite?
Dažnai išvykstate darbo reikalais – kas pasaugos jūsų šunį. Apskritai, ar aukosite atostogas dėl šuns. Yra keturkojų, kurie sunkiai pritampa prie svetimų žmonių. Dauguma šunų taip prisiriša prie šeimininko, kad svetimoje vietoje ir apserga, ir apetitą praranda.
Jums prireiks patikimų, šunis mylinčių artimųjų, kurie laikinai paglobotų augintinį (gyvūnų viešbučių mūsų krašte nedaug).
Tai dalis klausimų, kuriuos turėtų užduoti būsimasis šeimininkas. Neatsakius į juos, šuns ir žmogaus gyvenimas gali tapti nesusipratimų virtine, bet juk taip neatsitiks, tiesa?