Anot kognityvinės srities Izraelio psichologo profesoriaus Reuveno Feuersteino dera išskirti 3 mokymosi, problemų / uždavinių sprendimo etapus, kuriuose naudojamos kognityvinės funkcijos: informacijos / duomenų surinkimas, informacijos apdorojimas ir atsakymų pateikimas. Kognityvinės (pažintinės) funkcijos – tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
„Dirbdama su vaikais pastebėjau, kad yra kelios kognityvinės funkcijos, kurios dažniausiai nėra pakankamai susiformavusios. Dėl to vaikams sunku gerai mokytis, jiems trūksta vidinės motyvacijos, rezultatai nebūna geri. Išskirčiau šias kognityvines funkcijas: aiškus suvokimas, poreikis tiksliai ir užbaigtai surinkti duomenis, gebėjimas atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios, – sako Izraelio Feuersteino institute vaikų mokymo licencijas įgijusi neformaliojo ugdymo pedagogė Ligita Pareigienė. – Aiškus suvokimas yra viena iš pagrindinių kognityvinių funkcijų pradiniame užduoties atlikimo etape. Dažnai vaikai „prabėga“ akimis per užduoties sąlygą ir puola atlikti užduotį arba sako, kad nieko nesuprato. Kai kurie vaikai, nors ir lėtai skaito, užduoties esmės nesupranta, nes negali susikaupti, jų mintys nuklysta kažkur kitur. Mūsų užsiėmimų metu ieškome būdų, kaip galima būtų skaityti taip, kad suprastum. Mano patarimas būtų susiskirstyti sąlygą ar sakinį dalimis. Skaitai vieną dalį, žiūri į užduotį, toliau skaitai kitą dalį, ir tada užduotį suprasti yra lengviau.“
Pedagogė sako, kad dažnai ir tėvai, padėdami vaikams mokytis namuose, daro tas pačias klaidas – įpratę per gyvenimą „bėgti“ ir visą laiką skubėti, jie tai daro ir namuose. Tokį modelį mato ir vaikai. Būtina sustoti, sako trijų vaikų mama, o sustojus įkvėpti bei apsidairyti aplink.
Daug ir vienu metu – blogas, bet itin dažnas įprotis
Negebėjimas tiksliai ir užbaigtai rinkti informaciją – dar viena didelė šių laikų mokinių problema. Kad surinktum tikslią informaciją, reikia susikaupti, atkreipti dėmesį į detales. O kaip įmanoma tai padaryti, kai tiek veiklų vienu metu reikia atlikti: susirašinėti su draugais, ruošti namų darbus, klausytis muzikos ir naršyti internete.
Toks „multitaskinimas“ yra būdingas šiuolaikiniam žmogui, tačiau yra blogoji šio gebėjimo pusė – sunku susikaupti ties viena užduotimi, surinkti visą reikiamą informaciją, įsigilinti. Būtina išmokti dirbti sistemingai, nesiblaškant. Dažnai vaikai negali susikaupti, nes sėdi, gal net galima sakyti guli ant stalo. Užsiėmimų metu vaikai per savo patirtį prieina prie išvados, kad sėdėjimas tiesia nugara, remiantis visa pėda į grindis ne tik padeda išlaikyti sveiką stuburą, bet ir yra pagalba norint susikaupti. O jeigu dar susitvarkai darbo stalą, tai, žiūrėk, ir mintys tvarkingesnės bei sklandesnės!
„Gebėjimas atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios – taip pat ypatingai svarbus. Informacijos gausa kartais apsunkina vaiką, jam tampa sudėtinga atsirinkti teisingas ir tinkamas žinias. Tam gali padėti kritinis mąstymas – gebėjimas įvertinti žinių pagrįstumą, atidžiai peržiūrėti visus galimus sprendimo būdus ir atsirinkti patį geriausią. Užsiėmimų metu mokomės rasti kelis problemos sprendimo būdus, ko dažnai vaikai negeba. Jiems atrodo, kad problema gali būti išspręsta tik vienu būdu, tačiau diskutuodami atrandame, kad tokių sprendimų yra ne vienas. Vaikai net nustemba, kad kai kuriose situacijose jų gali būti daug. Tik reikia mokėti atsirinkti geriausią“, – pasakoja L. Pareigienė, savo mokymų metu taikanti R. Feuersteino mokymo metodus, kurie padeda vaikui išmokti susikaupti, nesiblaškyti, atsirinkti informaciją, ją susisteminti ir tinkamai pasinaudoti. O tada mokymasis ir klasėje, ir namuose tampa gerokai sklandesnis ir efektyvesnis.
Savarankiškumas – taip pat gebėjimas
Mokėjimas mokytis yra viena iš svarbiausių kompetencijų, kurias mokiniai turi įgyti mokykloje. Tai reiškia, kad vaikas turi gebėti motyvuotai kelti sau tikslus ir jų siekdamas organizuoti savo mokymosi procesą, ieškoti bei rinkti informaciją, ją apdoroti, gebėti pritaikyti žinias, mokėti įvertinti rezultatus, pasirinkti tinkamus mokymosi būdus.
„Karantino metu ir dabar, kai kai kurios pamokos vyksta nuotoliniu būdu, galima išskirti tris dalykus, kurie tapo dar svarbesni, nei iki šiol: mokėjimas mokytis, savarankiškumas ir gebėjimas susikaupti. Visi šie gebėjimai būtent ir yra kognityviniai gebėjimai, kuriuos Izraelio psichologas prof. R. Feuersteinas išskiria, jei norime susikaupti tuo metu, kai yra daug trukdžių – socialiniai tinklai, žaidimai, pokalbiai su draugais internetu, televizija. Išskyriau tik dažniausiai pasitaikančias nepakankamai susiformavusias pažintines funkcijas. Savo darbe stebiu ir kitas, kurios būtinos sėkmingam mokymuisi. Ypatingai dabar, kai vaikas turi gebėti dirbti savarankiškai. Ugdant kognityvinius gebėjimus, ugdomas savarankiškumas, nes tuomet vaikai geba patys planuotis darbus, orientuojasi erdvėje ir laike, žino, nuo ko pradėti ir kuo pabaigti sprendžiant užduotis. Tai ypatingai svarbu esant nuotoliniam mokymuisi“, – sako neformaliojo ugdymo pedagogė, VŠĮ „Laikas kartu“ įkūrėja, dirbanti pagal R. Feuersteino sukurtą metodiką, dėl kurios daugeliui vaikų bei tėvų Lietuvoje tiek praėjusį pavasarį, tiek dabar, rudenį, mokytis yra gerokai lengviau.
Išugdyti kognityviniai gebėjimai padeda patirti mokymosi sėkmę, o tuo pačiu ir džiaugsmą. O sėkmė dar labiau stiprina pasitikėjimą savimi, didina vidinę motyvaciją mokytis – tokiu principu vadovaujasi prof. R. Feuersteinas, pasauliui žinomas kaip tarpininkavimo mokytojas ir kognityvinių struktūrų kintamumo teorijų bei praktinio šias teorijas apimančio metodo autorius. Jo metodas – tai unikali mokymosi potencialo vertinimo ir ugdymo sistema, padėjusi šimtams tūkstančių žmonių visame pasaulyje pagerinti mokymąsi, mąstymą ir intelektinius gebėjimus nepriklausomai nuo amžiaus, mokymosi sunkumų ar sutrikimų.
Šis metodas taikomas daugiau nei 40 pasaulio šalių. Specialios programos jau išverstos į 18 pagrindinių Europos ir Azijos kalbų. Metodas plačiai taikomas tiek švietime ir ugdyme, tiek ir klinikinėje bei darbo srityse.