1. Sudominti skaitymu
Rekomenduojama vaikus nuo mažens pratinti prie knygų ir parodyti, kad skaitymas – vertingas bei įdomus laisvalaikio praleidimo būdas. Norėdami tuo įtikinti atžalas, tėvai privalo rodyti deramą pavyzdį – patys daugiau skaityti. Tinka ne tik knygos, bet ir laikraščiai arba straipsniai internete. Pastebėta, kad skaityti labiau mėgsta tie mažyliai, kuriems gimdytojai prieš miegą sekdavo pasakas arba kartu skaitydavo knygeles. Mėgstantys skaityti vaikai būna daug smalsesni, greičiau įsisavina naują informaciją, pasižymi lakesne vaizduote, todėl ir mokytis būna įdomiau bei lengviau.
2. Skatinti mąstyti
Mokomasi ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime. Todėl tėvai turėtų skatinti atžalas daugiau mąstyti, analizuoti supančią aplinką ir įvairias situacijas. Rekomenduojama mažyliams suteikti daugiau laisvės, prieš priimant sprendimus išklausyti jų nuomonės. Taip vaikai ne tik lavins protą, bet ir jausis svarbūs bei labiau pasitikės savimi. Šios savybės itin padeda mokytis.
3. Neignoruoti pomėgių
Net jeigu atžalų pomėgiai gimdytojams neatrodo verti dėmesio, nederėtų jų ignoruoti arba peikti. Neretai paprasti hobiai perauga į rimtesnį domėjimąsi konkrečia sritimi, galbūt netgi tampa ateities profesija. Vargu ar pavyks priversti vaikus domėtis tuo, kas įdomu tėvams. Jeigu gimdytojai skatins mažuosius siekti aukštumų matematikoje, fizikoje arba chemijoje, o jiems labiau rūpės literatūra ar kiti humanitariniai dalykai, vaikai gali jaustis nesuprasti ir apskritai praras motyvaciją mokytis. Todėl patartina ugdyti esamus atžalų talentus ir nežlugdyti jų asmenybių. Neįgyvendintos tėvų svajonės yra jų, o ne vaikų reikalas.
4. Mokymąsi paversti pramoga
Kad mokslai vargina, žino ir suaugusieji. Todėl nieko keisto, kad vaikams pabosta nuolatinė rutina, kai tenka sėdėti įsmeigus nosį į knygą ir skaityti sunkiai suvokiamus dalykus arba snūduriuoti klausant monotoniško mokytojo balso. Norint paįvairinti mokymosi procesą, kartais jį reikėtų paversti pramoga. Pavyzdžiui, jeigu vaikas visiškai nesigaudo senovės istorijoje, galima kartu pažiūrėti įdomų filmą šia tema. Vaizdinė medžiaga ir įžvalgūs komentarai mažajam padės ne tik suprasti sudėtingus dalykus, bet ir sudomins.
5. Domėtis pasiekimais
Neretai gimdytojai gerą vaikų mokymąsi laiko savaime suprantamu dalyku ir to nesureikšmina. Tačiau kai mažieji gauna prastesnius pažymius, iš karto sureaguoja. Tuomet atžalos jaučiasi nuskriaustos ir nesuprastos. Joms kyla klausimas – kam mokytis, jeigu tėvai nevertina pastangų? Todėl gimdytojai turėtų domėtis, kaip vaikams sekėsi mokykloje, ko naujo jie išmoko. Svarbu akcentuoti žinias ir patirtį, o ne pažymius.
6. Padėti atlikti namų darbus
Jeigu tėvai mato, kad atžaloms sunkiai sekasi įveikti namų darbus, turėtų joms padėti. Kai mažieji turi daug darbo ir neįsivaizduoja, kaip viską suspėti, puola į paniką ir daugiau laiko praleidžia blaškydamiesi negu dirbdami. Tuomet gimdytojai turėtų paaiškinti nesuprantamus dalykus. Net jeigu vaikai patys atlieka visus namų darbus, derėtų bent peržiūrėti. Taip tėvai parodo, kad jiems rūpi atžalų pastangos, todėl vaikai stengiasi siekti geresnių rezultatų.
7. Švęsti pasiekimus
Kodėl neatšventus puikaus kontrolinio darbo įvertinimo? Už tai galima nupirkti vaikui mažą dovanėlę, nusivesti į kino teatrą arba išleisti savaitgalio išvykai su draugais. Apdovanojimai už pasiekimus pamalonins atžalų savimeilę ir skatins siekti naujų pasiekimų. Tiesa, reikėtų minėti tik ypatingas progas, antraip mažyliai gali išlepti ir pradėti šantažuoti tėvus.
8. Išmokyti pralaimėti
Net jeigu vaikai stropiai mokysis ir nuoširdžiai norės visur pasiekti puikių rezultatų, to tikrai nebus. Neįmanoma būti lyderiu visose srityse. Gimdytojai turėtų išmokyti mažuosius šios gyvenimo tiesos. Antraip patyrę nesėkmę jie jausis nusivylę ir sugniuždyti. Būtina paaiškinti, kad gyvenimas kupinas pakilimų ir nuopuolių. Pastarieji yra laikini, todėl neverta jų sureikšminti. Kur kas geriau koncentruotis į teigiamus dalykus ir skatinti pozityvų mąstymą. Klaidų reikia ne bijoti, o iš jų mokytis.
Psichologė, edukologė Lina Vėželienė:
Įprasti ir plačiai naudojami metodai, skirti skatinti mažuosius mokytis, mažai veiksmingi, nes yra prievartinio pobūdžio. Pavyzdžiui, bausmės už prastą pažymį arba neatliktus namų darbus. Visiškai nesvarbu, ar jos fizinės, ar ne. Tiesa ta, kad bausmės nėra veiksmingos. Yra tėvų, kurie matydami, kad vaikai prastai mokosi, pasisodina juos ir ima gąsdinti apie blogą ateitį, jeigu nesusiims. Tai taip pat neveikia.
Geriausi motyvacijos būdai yra šie:
Kurti geranorišką aplinką. Tai reiškia, kad šeimoje turi būti rodoma pagarba mokyklai, mokytojams, pamokų ruošimui ir vaikų pastangoms. Deja, dažnai mažieji girdi priešingus dalykus – mokykla prasta, mokytojai irgi ir kt. Girdint tokią kritiką, vaikų noras mokytis tikrai nedidėja.
Domėtis įgytomis žiniomis. Atžalai grįžus iš mokyklos, gimdytojai turėtų klausti ne „kokį pažymį gavai?“, o „ką naujo sužinojai?“
Toleruoti nesėkmes. Nederėtų pernelyg sureikšminti vaikų nesėkmių. Jokiu būdu jų negalima priimti asmeniškai. Kartais tėvai mąsto, kad atžalos prastai mokosi dėl to, kad jie ką nors daro ne taip. Prastas pažymys nereiškia, kad blogas vaikas arba mama. Kartais nepasiseka visiems.
Diskutuoti. Gimdytojai turėtų kalbėtis su vaikais įvairiomis temomis ir atsakyti į jų klausimus.
Mažyliai iš prigimties labai smalsūs ir nori kuo daugiau sužinoti. Taigi tėvai turėtų lavinti šį norą.
Rodyti deramą pavyzdį. Atžalų noras mokytis tiesiogiai susijęs su gimdytojų noru mokytis. Jeigu suaugę šeimos nariai niekuo nesidomi, netobulėja, to nenorės ir vaikai.
Pomėgiai ir gabumai. Negalima reikalauti, kad mažyliai visus dalykus mokėtų puikiai. Būtina atsižvelgti į jų pomėgius ir talentus.
Tėvų pagalba. Suaugusieji neturėtų tingėti padėti vaikams ruošti namų darbus, suieškoti reikiamos literatūros ir pan. Galbūt tokios pagalbos ir neprireiks, bet tėvai turi būti pasiryžę skirti šiek tiek laiko. Tačiau tai nereiškia, kad jie turi daryti namų darbus už atžalas.
Svarbiausia – nenumalšinti mažylių noro mokytis, nes vos pradėję lankyti mokyklą, jį turi visi. Domėjimasis išoriniu pasauliu atsiranda maždaug nuo 3 m., galbūt netgi anksčiau. Nuo tada ir reikėtų skatinti vaikų norą gilinti žinias.
Įdomu
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad sodo ir daržo darbai skatina geresnį vaikų mokymąsi.
Pasak mokslininkų, žaidimas kaladėlėmis gerina matematinius gebėjimus. Tam užtenka skirti tik 15 min. per dieną.
Vaikai geriau mokosi su nauju dalyku pažindindamiesi savarankiškai, o ne gavę suaugusiųjų nurodymus, ką turėtų daryti.
Muzikos klausymas ankstyvame amžiuje gerina lingvistinius gebėjimus ateityje.
Garsiai su savimi kalbantys mažyliai mokosi geriau. Todėl naudinga vaikus skatinti garsiai išreikšti savo mintis netgi tuomet, kai jų niekas negirdi.
Dažnai besijuokiančios atžalos pasižymi geresne atmintimi.
Anot JAV mokslininkų, rimavimas padeda mokytis trupmenų.
Įrodyta, kad tie vaikai, kurie eina pogulio, gali pasigirti aukštesniu intelekto koeficientu.