Į pyktį neatsakykite pykčiu. Jūsų pyktis dar labiau pablogins vaiko nuotaiką. Vietoje to kontroliuokite savo emocijas. Atsakykite vaikui ramiu balsu. Taip galėsite geriau valdyti vaiko veiksmus ir kursite tokį elgesį, kokio tikėtumėtės iš savo vaiko.
Jūsų vaikas turi suprasti, kad neigiamos emocijos yra normalu, tiesiog yra priimtini ir nepriimtini būdai su jomis tvarkytis. Galite padėti savo vaikui to išmokti išsiaiškindami, kodėl jis pyksta. Dažnai tik žinojimas, kad jūs suprantate jo jausmus, vaiką nuramins. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas pyksta, šaukia ir keikiasi, nes jo brolis pasiėmė jo dviratį nepasiklausęs, ramiai pripažinkite jo pykčio priežastį pasakydami maždaug taip: „Žinau, kad tau nemalonu, kai Aleksas pasiima tavo daiktus nepaprašęs.“ Tai leis jūsų vaikui padaryti pauzę ir apmąstyti, ką atsakyti.
Toliau užduokite tokį klausimą, kuris paskatintų jūsų vaiką mąstyti produktyviau: „Kaip manai, galėtum jam priminti, kad jis kitą kartą paprašytų?“ Jei jis atsako su pykčiu, pastūmėkite jį pozityvesne linkme: „Pyktis čia nepadės. O kaip manai, kas?“ Pasilikite su juo ir veskite jį link sprendimo.
Pertraukite jį. Jei vaiko pyktis pernelyg užsitęsė, nedelsiant sustabdykite jį ir nusiųskite į kambarį apsiraminti. Nemėginkite kalbėtis, jei šis pernelyg piktas. Vėliau, kai jis nurims, pasakykite jam, kad jo elgesiui nepritariate. Pasvarstykite kartu, kaip tokio elgesio išvengti ateityje.
Mokykite jį. Kalbėkitės su vaiku apie jo pyktį. Pasakykite jam, kaip svarbu išmokti kontroliuoti savo būdą. Pirma, ką jis turi išmokti – tai sulaikyti save prieš sakant ar darant netinkamus dalykus. Iš anksto perspėkite jį, kad kitą sykį, užsiliepsnojus pykčiui, padėsite jam išsiųsdami į kambarį apsiraminti. Informuokite, kad jei jis nepadarys, ko prašomas, praras laisvalaikio malonumus, tarkime, TV žiūrėjimą, pokalbius telefonu ar žaidimus su draugais.
Turėkite planą. Padėkite vaikui susikurti „pykčio valdymo planą“. Ramiai pasikalbėkite apie pyktį. Aptarkite dalykus, kuriuos jis galėtų padaryti, kai pasijus prarandąs savitvardą. Pavyzdžiui, jis gali klausytis muzikos per ausines, eiti pamėtyti į krepšį ar nusiprausti po dušu. Tegu jis užsirašo šias mintis ir pasideda matomoje vietoje. Padrąsinkite ir palaikykite jį įgyvendinant šias mintis. Galite susigalvoti slaptažodį, kuris reikš, kad jo pyktis peržengė ribas ir jam reikia laiko apsiraminti. Jūs arba jis gali naudoti šį žodį kaip pokalbio pauzės signalą.
Tėvų pyktis
Ar dažnai pasijuntate pykstantys ant savo vaikų? Nieko negalite sau padaryti, ne jie, regis, žino jūsų jautriausias vietas. Kai jie sąmoningai nepaklūsta arba visiškai nepagarbiai elgiasi, tikrai sunku save kontroliuoti. Kaip išmokti valdyti savo pyktį, kai vaikų elgesys ima tiesiog erzinti?
Pagalvokite: ar jūsų pyktį sukelia vaiko blogas elgesys, ar jūsų požiūris į jų elgesį? Tai didžiulis skirtumas. Teigiamas atsakymas į pirmąjį klausimą reikštų, kad jūs nekontroliuojate savo emocijų ir veiksmų. Antrasis – kad keisdami savo požiūrį, galite pakeisti ir savo reakciją.
Suaugusiesiems taip pat galioja pertraukėlės taisyklė. Palikite erdvę tarp savęs ir vaiko, kuris jus išerzino. Kai jaučiate, kad jūsų pyktis auga, arba vaikas, arba jūs padarykite pertraukėlę. Kelios minutės be pykčio šaltinio padės nusiraminti tiek, kad vėl galėsite į situaciją žiūrėti protingai. Pykčiu niekas neišsprendžiama. Nurimkite, o tada kreipkitės į vaiką, būdami stiprūs.
Kas yra normalu? Sužinokite daugiau apie vaiko raidą, skaitydami ar lankydami paskaitas. Jei sužinosite, kad jūsų vaiko elgesys būdingas jo amžiui ir normalus, mažiau tikėtina jūsų perdėta reakcija į jo elgesį. Nuostabu, kokie panašūs būna vaikai, ir vien suprantant, kad jūsų vaikas toks, kaip kiti, padės susitvarkyti su problemomis.
Nemuškite vaiko. Jei pyktį išliejote suduodami vaikui, turite išmokti kontroliuoti savo pykčio protrūkius. Kūrybiškas sprendimas – perkelti savo fizinę reakciją į plojimą! Iš tiesų – kai jau tiesiog netversite noru suduoti, tiesiog suplokite delnais, greitai, smarkiai, energingai, kol išreikšite savo pyktį. Pabandykite dabar! Apsimeskite, kad esate piktas, suplokite ir pasakykite įsivaizduojamam vaikui, kaip jaučiatės. Suprasite, kad tai puikus būdas paaiškinti vaikui savo pyktį neišsiliejant ant jo.
Nereaguokite – veikite. Šiek tiek laiko pamąstykite apie dalykus, kurie jums kelia pyktį. Kartu susirašykite šeimos taisykles. Pasižymėkite taisyklių sulaužymo padarinius. Aiškiai pasakykite vaikams, ko iš jų tikitės. Iš anksto nuspręskite, kokius disciplinos metodus naudosite. Jei turėsite aiškų planą, bus mažesnė tikimybė, kad prarasite savitvardą, kai vaikas nusikals.
Apkabinkite jį. Kai pajusite nenumaldomą norą padėti rankas vaikui ant pečių ir gerai jį papurtyti – taip ir padarykite – uždėkite rankas… ir apkabinkite. Jei įmanoma, priešais veidrodį ar veidrodinį stiklą. Kelios minutės ramybės, kai myluosite vaiką, nustelbs pykčio jausmą ir pakeis jį supratimu, kaip stipriai jūs mylite vienas kitą.