Kaip ugdyti vaiko tautinį tapatumą?

Tautinis tapatumas – svarbi asmenybės formavimosi dalis. Be ryšio su tauta ir savo valstybe suvokimo vaiko asmenybė iki galo nesusiformuos, teigia „Mažųjų ekspertų mokyklos“ psichiatrė doc. Sigita Lesinskienė.

Kalniečių šeimoje tautinės ir šeimos vertybės yra vienodai svarbios

„Patriotizmas, ryšys su tauta ir valstybe nuo mažų dienų lydėjo mano tėvus, vėliau – mane, ir jis niekur nedingęs. Tautiškumas mums yra toks pats natūralus, kas kitiems šeimyniškumas. Tai yra neatsiejama mūsų švenčių ir gyvenimo dalis. Norisi tai perduoti ir savo vaikams“, – sakė Mingailė Kalnietė, žinomo šalies krepšininko Manto Kalniečio žmona, www.mazujuekspertumokykla.lt ambasadorė.

„Meilė Lietuvai ir tautai mums yra iš kartos į kartą perduodama vertybė. Mano močiutės ir seneliai visada buvo didžiausi Lietuvos patriotai, vienas senelių buvo Lietuvos partizanų gydytojas. Sovietmečiu jie bijojo rodyti savo patriotizmą, o tautiškas šventes minėdavo slapta, tačiau vėliau jiems tautiškos šventės kartu su bažnytinėmis tradicijomis buvo šventas reikalas“, – sakė M. Kalnietė.

Minėdami senelio mirties sukaktį, Mingailės artimieji kartu dainuoja tautiškas dainas. Ji neįsivaizduoja, kaip galėtų visam laikui įsikurti ne Lietuvoje, kurioje jai „viskas sava, lietuviška“. Augdama kartu su tėvais Mingailė lankydavosi folkloro vakaruose, čia vaidindavo jos tėvai. Nuo vaikystės Mingailė turėdavo ir per šventes buvo rengiama savo tautiniais drabužiais, kuriuos, jai paaugus, keisdavo didesnių dydžių kostiumai.

Mokykloje ir Mingailė, ir jos brolis, lankė tautinių šokių būrelius. Tautinius šokius šokti veržiasi ir jų ketverių metų duktė Gretė.

„Užaugusi ji nori būti arba dantukų daktarytė, arba lietuvaitė-tautinių šokių šokėja“, – pasakojo M. Kalnietė. – Penktus metus einanti Gretė moka ir noriai gieda himną. Tai daryti ją išmokė tėtis. Mielai gieda, kai girdi skambant jo melodiją prieš krepšinio rungtynes. Gaublyje moka surasti Lietuvą ir Rusiją, grįžusi į Lietuvą smalsiai stebi aplinką, mėgsta akcentuoti, kad „čia jau Lietuva“.

Tautiškumo šaltinis – tėvai

Pasak vaikų psichiatrės, psichologės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų docentės dr. Sigitos Lesinskienės, tautiškumas ir tautinis tapatumas yra labai svarbūs kiekvienam žmogui. 

„Pirmiausia, vaiko asmenybės formavimuisi svarbūs yra šeimos nariai, vėliau, vaikui augant jo žmonių ratas plečiasi, kol galiausiai svarbi tampa ir tautos sąvoka. Būtent tauta, valstybė suteikia pagrindą savęs suvokimui plačiojo pasaulio kontekste, ji tarsi stabilios žmogaus šaknys“, – teigia psichiatrė. Todėl auginant ir auklėjant vaikus, į šias vertybes reikėtų sąmoningai kreipti dėmesį.

„Norintiems ugdyti savo vaikų tautinį tapatumą tėvams patarčiau dainuoti liaudies dainas, vakarais lopšines, švęsti tradicines tautines šventes, dalyvauti apeigose, lankyti alkakalnius, piliakalnius ir kitas giliąją tautos senovę menančias vietas, prisidėti prie jų tvarkymo, puoselėjimo, stengtis daugiau apie tai sužinoti. Būtų labai gražu ir gerai, kad visi šeimos nariai turėtų tautinius rūbus ir jais pasipuoštų švenčių metu“, – pataria gydytoja. 

Liepos 6 d. švęskime pasipuošę karūnomis

Vaikų tautiškumo ugdymo idėją palaikanti „Mažųjų ekspertų mokykla“ kviečia tėvelius nepraleisti geros progos – liepos 6-ąją švenčiamos Valstybės arba Mindaugo karūnavimo dienos – ir paminėti ją žaismingai. 

„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadoriai paruošė net šešias karūnų idėjas: Riterio Pijaus Stakėno, Princesės Gretės Kalnietytės, Širšino Dominiko Lavrinovičiaus, Žuvino Motiejaus Damanskio, Futbolininkų Rojaus ir Deivido Česnauskių, Miško karalienės Vyšniukės Upės karūnos. Tėvams ir vaikams tereikia apsilankyti svetainėje adresu http://www.mazujuekspertumokykla.lt/cards/5, atsispausdinti išsirinktą karūnos maketą ir pasidarius savo karūną prasmingai atšvęsti Valstybės dieną.