Visas mano gyvenimas susideda iš mažų ir didelių stebuklų. Vieni jų ateina per Kalėdas, Senio Šalčio ar dovanų rastų po egle pavidalu, kiti pasireiškia pavykus laimingai išsisukti nuo bėdos, ar į gyvenimą atėjus ypatingam žmogui.
Visokių stebuklų būta per daugelį mano gyvenimo metų – ir visi jie stebina. Bet didžiausią nuostabą kelia pats gyvenimas – Dievo kūrinija, kuri pati savaime pakeri. Aš galiu ryte atsikelti, eiti, mylėti, jausti ir tyrinėti neaprėpiamą pasaulį. Galiu mėgautis, stebėti, ir pati stebinti! Ar tai ne stebuklas?
Mėgstu Rytų išmintį, kuri moko, kad gyvenime svarbiausia išmokti sustoti – atsisakyti nerimastingumo, nuolatinio bėgimo, bereikalingo blaškymosi. Tik nurimę sugebėsime išties pasidžiaugti ir būsime dabartyje nesukdami galvos dėl rytdienos, nesikrimsdami dėl praeities.
Manau, kad panašiai sukuriama ir šv. Kalėdų ar kitų švenčių dvasia, stebuklo laukimas. Pamiršę visus rūpesčius susitinkame su artimaisiais ir tiesiog džiaugiamės būdami kartu – čia ir dabar. Tame laukime ir gimsta pats nuostabiausias, seniai lauktas stebuklas.
Artėjant Naujiems metams kiekvienam iš jūsų linkiu patirti tą nuostabią šventinę dvasią. Stebuklingų jums Naujųjų 2016 metų!
Irma
Dėkojame skaitytojai už atsiųstą istoriją. Kviečiame ir Jus dalyvauti konkurse „Mano gyvenimo stebuklas“ ir laimėti puikių prizų.