Egzema arba atopinis dermatitas – lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos plotai tampa paraudę, sutrūkinėję, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai šią ligą papildo ir didesnis ar mažesnis bėrimas, vaikams labiau būdingas šlapiuojantis, kai atsiranda mažos pūslytės, kurios vėliau pasidengia šašais, rašoma pranešime spaudai.
„Suaugusiems odos uždegimas dažnai tampa lėtinis: matomas ryškus odos paraudimas, pleiskanojimas, nusikasymai. Atopinio dermatito dažniausios lokalizacijos – alkūnių linkiai, pakinklių, kaklo, akių vokų ir plaštakų sritys. Suaugusiems dėl ilgesnio uždegimo ir dirginimo, kai nuolat niežtinčios odos nepavyksta nesikasyti, oda sustorėja, pradeda pleiskanoti, matosi ryškesnis raukšlių tinklas, tam tikrose vietose oda parausta ar pabąla. Bėrimas taip pat skiriasi tam tikrose vietose, skiriasi ir tai, kas bėrimus provokuoja. Vaikams, ypač mažiems, tai gali būti maisto alergenai, o suaugusiems daugiau įtakos turi aplinkos alergenai, tokie kaip cheminės medžiagos, esančios muiluose, prausikliuose, šampūnuose.
Tyrimų duomenimis, egzema sergančių vaikų miego laikas dėl nuolatinio odos niežėjimo sutrumpėja maždaug 2 valandomis per parą, o augančiam organizmui tai yra didžiulis praradimas, ypač, kai vietoj miego vaikas patiria ligos sukeliamą diskomfortą. Tiesa, džiugina tai, kad metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 proc. vaikų egzemą „išauga“. Likusiam trečdaliui liga tampa nuolatine ir itin nemalonia gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi“, – sako „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė Aistė Audickaitė.
Ji pažymi, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas atopiniu dermatitu per paskutinius 30 metų išaugo tris kartus, ir dažniausiai paveikia vaikus – jų serga daugiau nei penktadalis. Nuo šios lėtinės ligos kenčiančių suaugusiųjų yra maždaug iki 10 proc. Sergamumas atopiniu dermatitu didėja, o tam įtakos turi gyvenimo būdas, naudojami produktai, pomėgiai, mityba, stresas.
Ligos priežastis neaiški
Nors atopinis dermatitas yra pasaulyje itin tiriama liga, gydytojai ir mokslininkai negali pateikti vienareikšmio atsakymo, kas ją sukelia. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių tarpusavyje, atrodo, nesusijusių veiksnių kombinacija.
„Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų – genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, viršutinio odos sluoksnio epidermio pakitimai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija“, – sako A. Audickaitė ir sergantiems pataria praustis vėsiu vandeniu, iš karto po maudynių naudoti emolientus (stipriai drėkinančius kremus) bei vadovautis trijų minučių taisykle: po maudymosi per tris minutes susitepti odą drėkinančiais kremais ir jų negailėti, vengti šiurkščių, galinčių odą suerzinti drabužių, rinktis laisvus medvilninius rūbus. Taip pat rekomenduojama vengti staigių temperatūros pokyčių ir, žinoma, esant alergijoms, jas išsitirti bei gydyti.
Mikrobai, bakterijos ir alergenai lemia ligos sunkumą
Žmogaus odos paviršiuje visuomet gyvena įvairiausių rūšių mikroorganizmų, tačiau kiekvieno žmogaus mikroorganizmų kiekis ir rūšys skiriasi – įtakos tam turi lytis, amžius, klimato sąlygos, prakaitavimas, kūno higiena, infekcijos, kitos ligos bei imuninės sistemos būklė.
„Reikia pastebėti, kad didžioji dauguma odos problemų dažnai yra būtent pažeistos odos mikrobiomos rezultatas. Teigiama, kad 30 – 80 proc. suaugusiųjų ir 5 – 27 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, yra jautrūs Malassezia spp. mieliagrybiui, o sergant atopiniu dermatitu oda nebeatlieka apsauginės barjerinės funkcijos. Todėl gydydami egzemą dažnai skiriame ir priešgrybelinius šampūnus. Esant pažeistam odos barjerui, ji greičiau išgarina vandenį, todėl labai svarbu naudoti drėkinančius kremus, kad būtų papildomas ir palaikomas normalus drėgmės balansas“, – pasakoja A. Audickaitė.
Medikė ragina nebijoti vaistų, nes dauguma žmonių labai nenoriai naudoja kortikosteroidus, bijodami, kad jie pakenks.
„Tai netiesa. Gydytojas, įvertinęs ligos sunkumą, paskirs tuo metu saugiausius ir tinkamiausius vaistus. Atminkite, kad atopiška oda yra sausa ir jautri, todėl pagrindinis darbas yra ją nuolat gausiai drėkinti. Jei atsiranda odos uždegimo požymių – paraudimas, šlapiavimas, šašeliai ar nukasymai, – mes skiriame medikamentinį gydymą, ir vaistai turi būti tepami ant egzemos pažeistos odos plotų, raudonų niežtinčių dėmių ar bėrimų“, – pasakoja dermatovenerologė.
Anot A. Audickaitės, dar naudojami tepami vaistai su imunomoduliatoriais, odos priežiūros priemonės su cinku, o jei yra daug nukasymų, infekcijos profilaktikai gydytojai gali paskirti antiseptikų arba antimikrobinių vaistų. Geriami antihistamininiai vaistai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą ir alergijos simptomus.