Kas yra skausmas?
Skausmas – tai nemaloni fizinė ir (arba) emocinė patirtis, dažniausiai susijusi su audinių pažaida, procedūromis, traumomis ir t.t. Vaikų skausmo suvokimas labai skiriasi nuo to, kaip jį suvokia suaugusieji. Vaikų skausmą tyrinėti kur kas sudėtingiau, nes šio nemalonaus pojūčio suvokimą ir jo įvertinimą nulemia ne tik tai, kokio lygio yra audinio pažeidimai ar kokio stiprumo yra kitos su skausmu susijusios priežastys. Didelę įtaką vaiko skausmo suvokimui daro ir tai, kokia vaiko raida, kokie vaiko elgesio ir psichologijos faktoriai, kokios ankstesnės skausmo patirtys ir t.t. Vaikų skausmo slenkstis taip pat skiriasi – vieni vaikai gali pakelti didesnį skausmą nei kiti ir, priešingai, vieni vaikai sunkiai pakenčia ir nedidelį maudimą. Mokslininkai sutinka, kad vaikų skausmą nagrinėjanti sritis yra viena „jauniausių“ – dar tikrai yra kur tobulėti.
Kodėl vaikų skausmą įvertinti sunkiau?
Kaip ir minėta prieš tai, vaikų skausmo priežasties ir pobūdžio paieškas gali apsunkinti vaiko amžius, jo išsivystymo lygis, asmeninės charakterio savybės, ankstesnės patirtys, psichologiniai ir elgesio faktoriai, vaiko bendravimo galimybės, juntamas nerimas ir t.t. Medicina vis dar ieško būdų, padedančių kuo objektyviau įvertinti vaikų skausmą. Šiandien sukurtos specialios skausmo skalės ir įrankiai, kurie padeda tiksliau „pamatuoti“ vaikų skausmą. Tarkime, mažų vaikų skausmo įvertinimui gali būti pasitelkiami specialūs veidukai su įvairiomis išraiškomis. Vaikų skausmą teisingai įvertinti svarbu ne tik dėl tikslios jo atsiradimo priežasties paieškos, bet ir dėl to, kad skausmas būtų tinkamai numalšintas.
Kodėl svarbu malšinti vaikų skausmą?
Pirmiausiai nereikėtų galvoti, kad vaikų skausmas nesvarbus ir vaikams neskauda taip stipriai kaip suaugusiesiems. Toks klaidingas manymas gali suformuoti ilgalaikes vaiko patiriamas skausmo baimes ir padaryti daug žalos ateityje. Taigi vaiko skausmą taip pat svarbu valdyti ir tikrai nereikėtų numoti ranka į kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje patiriamą vaikų skausmą, atsirandantį ne tik dėl traumų, operacijų ar susižeidimų, bet ir dėl tokių medicininių procedūrų kaip injekcijos, vakcinacija, odontologinės procedūros ir t.t.
Nepakankamas ir neadekvatus skausmo malšinimas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko skausmo suvokimui ir jo elgesiui, susijusiu su šiuo suvokimu. Paprastai tariant, net ir menkiausias skausmas tokiam vaikui ateityje gali sukelti kur kas didesnių bėdų. Jis gali pradėti neadekvačiai bijoti įvairių apžiūrų ir medicininių procedūrų, kurios gali būti net neskausmingos. Net ir dėl menkesnio skausmo vaikui gali atsirasti miego ir apetito sutrikimų. Tyrimai rodo, kad tiems vaikams, kurių skausmas nebuvo tinkamai malšintas, gali būti sunkiau bendrauti, jiems būdinga didesnė įvairių baimių pasireiškimo tikimybė. Jei vaikas pradeda vengti tam tikrų procedūrų ir sveikatos patikrinimų, tai atsiranda didesnė įvairių ligų, o kartais net ir mirties tikimybė.
Kaip malšinti vaikų skausmą?
Pirmenybė visuomet teikiama nemedikamentinėms arba nefarmakologinėms (ne su vaistais susijusiomis) vaikų skausmo mažinimo priemonėms. Vaikų skausmą ir nerimą malšina dėmesio nukreipimas, mėgstama vaiko veikla, švelnūs tėvų arba globėjų žodžiai, papildomas dėmesys. Skausmą patiriantis vaikas turi būti išklausomas ir drąsinamas, o ne engiamas. Nereikėtų vartoti tokių žodžių kaip „Nieko tokio, tau neskauda, pakentėk, užgis, nezyzk“. Geriau juos pakeisti padrąsinimais, pavyzdžiui: „Aš Tavim didžiuojuosi, Tu esi šaunuolis“. Taip pat gali būti taikoma aromaterapija, kvėpavimo pratimai, akupunktūra, akupresūra, masažas, psichoterapija, reabilitacija, raumenų atpalaidavimo technikos ir kt. Vaikai turi jausti tėvų arba globėjų pasitikėjimą ir padrąsinimą – tai sumažina ne tik ūminio, bet ir lėtinio skausmo pasireiškimo tikimybę.
Jei nemedikamentinių skausmo malšinimo priemonių nepakanka, tuomet skiriama vaistų – dažniausiai paracetamolio arba ibuprofeno. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.