Perfekcionistė mamytė yra įsitikinusi, kad motinystė - tikras gyvenimo akibrokštas ir stengiasi šį vaidmenį kuo geriau atlikti. Ji tiki, kad jei labai labai stengsis, savo pupuliuką išauklės taip, kaip užsibrėžė. Todėl labai nori būti ideali mama. Ji daug skaito apie kūdikio raidą ir stengiasi sukauptas žinias panaudoti praktiškai. Ir tikisi, kad mažylis elgsis būtent taip, kaip parašyta perskaitytose knygose. Jei yra kitaip, ji nusivilia ir kaltina save.
Psichologės komentaras:
Lietuvoje mamų perfekcionisčių turėtų būti gana daug, nes lietuviams tobulybės siekis labai būdingas. Daugiausia rūpesčių toms mamoms, kurios siekia nepasiekiamo. Nėra nei tobulų mamų, nei tobulų mažylių. Todėl tai pastebėjusios šios mamos suirzta ir nusivilia. Vaikutis juk negali tvarkingai, it koks pliušinis meškiukas, sėdėti ant sofutės. Jam rūpi, kodėl žvirbliukas nutūpė ant palangės ir bandydamas jį pasiekti nuverčia mamytės išpuoselėtą gėlę. Arba visiškai nesidomi skaitoma pasakėle, nes ką tik parėjo tėtukas.
Tokios mamytės dažnai nebūna pakankamai lanksčios. Jos nemoka realybės priimti tokios, kokia ji yra. Todėl labai svarbu suvokti, kad kiekvienas mažylis yra išskirtinis, turi tik jam būdingus charakterio bruožus, kurių neįmanoma aprašyti auklėjimo knygose. Kadangi tobulybę pasiekti neįmanoma, nėra jokio reikalo jos siekti ir to paties reikalauti iš savo atžalėlės. Vaikutis ir yra graži tuo, kad nėra tobulas ir tikrai ne toks, kaip aprašyta vadovėliuose.
"Kengūra”, arba hiperglobojanti
Ši mama nuolatos išgyvena dėl mažylio, jautriai reaguodama į kiekvieną jo norą. Jei tik galėtų tarsi kengūra paslėptų pypliuką kišenėje, kad jaustų šalia savęs ir apsaugotų nuo visų gresiančių pavojų. Mamytė-kengūra trokšta, kad jos pupuliukas visuomet būtų linksmas, nepatirtų nesėkmių ir liūdnų akimirkų. Todėl prašo vaikučių, besikapstančių smėlio dėžėje, kad paskolintų jos atžalėlei kastuvėlį (kai tik šis užsigeidžia svetimo), sutvarko savo mažylio žaislus, pasako, kaip dėlioti dėlionę, kad pumpurėlis nesusinervintų, kai jam tai nepavyksta. Toks auklėjimo būdas nejučia virsta pernelyg didele globa, padaro mažylį priklausomą nuo tėvų ir neleidžia jam normaliai bręsti. O suaugusius šeimos narius vis labiau vargina.
Psichologės komentaras:
Ši mamytė kaip įmanydama nori savo pypliuką padaryti laimingą, todėl šiam dar nespėjus nė prasižioti jau paduoda žaisliuką, pagauna dar nespėjusį parpulti ir apskritai tarsi nuvalo visus spygliukus nuo savo žiburiuko gyvenimo kelio. Tačiau paradoksas yra toks: jei viską darysite, kad jūsų mažylio vaikystė būtų labai labai laiminga, be pralietos ašarėlės, suaugęs jis bus nelaimingas. Visi savo laimę pasiekiame patys ir niekas, net pati rūpestingiausia mama, jos neįstengs sukurti už savo vaikutį.
Šios mamytės savo atžalėlėms padaro tikrai nepaprastai daug žalos, mat atima iš jų raidos ir galimybę. Kūdikiukas, kuris garsiu klyksmu reikalauja valgyti ar pakeisti sauskelnes, žino, kad dėl savęs reikia pakovoti, o rėkimas mažajam žmogučiui yra vienintelis įmanomas kovos būdas, kuriuo pasinaudojęs pats pajunta, kad yra stiprus. Mamytės-kengūros atima iš savo atžalėlių kovos galimybę ir galimybę būti savarankiškiems. Šių mamyčių vaikai gali užaugti labai protingi, tačiau nesavarankiški. Toks auklėjimo būdas dažniausiai būdingas toms mamoms, kurios vaikystėje nepatyrė pakankamai globos, todėl dabar jos su kaupu atseikėja savo mažiukams.
"Uraganas”
Ši mamytė elgiasi labai impulsyviai. Kai ją apima įniršis, svaidosi žodžiais klykdama nesavu balsu, bet kai nuotaika gera, žaidžia su mažiuku slėpynių ir apiberia jį bučiniais. Arba šlepteli pypliukui per užpakaliuką, o po minutės jau gailisi ir meiliai jį apsikabinusi atsiprašinėja, kartu su vaikučiu liedama gailias ašarėles. Mamytei-urganui būdinga nuolatinė nuotaikų kaita. O jei ir bambliuko panašus temperamentas, namie ramybės nelauk.
Psichologės komentaras:
Tokia mamytė gali būti labai impulsyvi arba gyvenime neturėti jokios sistemos, o auklėjant mažylius svarbiausia yra išlikti nuosekliai. Negalima vadovautis vien savo emocijomis. Tokio auklėjimo rezultatas: labai impulsyvūs, be pusiausvyros arba netgi asocialūs žmonės. Tokios mamos auginamas mažylis nesupranta, kad yra taisyklės, o užaugęs norės jas laužyti. Be to, vaikučiui daroma labai didelė žala, nes jis niekada nežino, ko iš mamytės tikėtis, ir visuomet turi būti pasiruošęs staigiam emocijų protrūkiui.
Mažiukas neįstengia suprasti ilgai baramas pakeltu tonu, jis sukaupia dėmesį labai trumpam. Taigi jam mamytės žodžių lavina tėra tik nesuvokiamas skambesys, kaip garsus lietaus barbenimas į langą. Jeigu mažylis jau nubaustas (aišku, ne fiziškai), jokiu būdu negalima pulti jo atsiprašinėti. Tokiai mamytei būtina keisti savo elgesį. Pati tai padaryti vargu ar įstengs, todėl patartina kreiptis į specialistą.
Nuolatos užsiėmusi
Ši mamytė rūpinasi savo atžalėle, priperka jai gražių drabužėlių, apiberia žaislais, o į mažylio kambarį išpuošia moderniais spalvotais baldeliais. Ji bėgioja su vaikučiu pas gydytojus ir niekada nepražiopso, kada jį reikia paskiepyti. Stengiasi, kad pypliukas nuo mažų dienų lankytų ankstyvo ugdymo pamokėles ir kuo greičiau mokytųsi anglų kalbos.
Tačiau pritrūksta laiko ir jėgų tiesiog pažaisti su vaikučiu ar paprasčiausiai dviese pasivartyti didelėje lovoje. Ji nesugeba drauge su mažyliu piešti ar palaikyti vaikučio už rankytės, jei šis bijo tamsos. Kartais yra per daug pavargusi, kad išklausytų tai, ką vaikutis nori pasakyti, nes pypliukas juk dar ,,nekalba” arba nuolatos "kalba”, tiesiog neįmanoma nieko suprasti.
Psichologės komentaras:
Šioms mamytėms, nuolatos užsiėmusioms arba atsidavusioms karjerai, labai greit susiformuoja kaltės jausmas, kad neskiria savo atžalėlei pakankamai laiko. Tai gali būti geros, supratingos ir protingos moterys, tačiau kaltinančios save ir bandančios suderinti profesinį ir šeimyninį gyvenimą. Tai vaikutis labai greit pastebi ir pradeda manipuliuoti savo mama, už tai, kad vakare neperskaitė pasakėlės, prašo nupirkti naują žaisliuką. Todėl yra tikimybė, kad toks mažylis užaugęs bus labai priklausomas nuo materialių dalykų.
Antra vertus, gali augti ir savarankiškas, mokantis pats pasirūpinti savimi žmogutis, tik truputėlį šaltokas, uždaras, nemokantis reikšti savo jausmų ir sunkiai bendraujantis su aplinkiniais. Ateityje jo santykis su tėvais gali būti tarsi per atstumą. Svarbiausias yra juk emocinis bendravimas, ne dovanėlės. Juk ir mes, mintimis grįždamos į vaikystę, dažniausiai prisimename kartu su mama ar tėčiu praleistas akimirkas, o ne kada gavome naują suknutę. Užsiėmusiai mamytei sunku patarti mažiau dirbti, ypač jei ji turi gerą darbą. Tačiau su mažyliu šiltai ir artimai gali bendrauti ir tėtis arba kuris nors kitas artimas asmuo, nebūtinai mama. Tad gal geriausia mažylį patikėti tėčio globai?
"Vaikas”
Jei mažylis yra patenkintas, ši mamytė taip pat krykštauja iš laimės. Tačiau jei bamblys nesiklauso, aplanko ožiukai, mama taip pat lengvai susierzina arba smarkiai supyksta. ,,Tu buvai negeras, todėl man labai liūdna. Turėtum mane pralinksminti”, - aiškina mažyliui, užkraudama vaikučiui atsakomybę dėl sugedusios nuotaikos. Dažnai mažyliui girdint ji skundžiasi savo netikusia anyta ar netikusiu viršininku, pašlijusia sveikata ir išvis nepakeliamu pasauliu. Mamytė yra įsitikinusi, kad jos vaikelis išaugęs taps gyvenimo ramsčiu. Kartais ji net pagalvoja: ,,Tik mano mažulėlis mane myli ir supranta”.
Psichologės komentaras:
Šios mamos dar vadinamos emociškai priklausomomis, nes jos pačios nesugeba susidoroti su savo jausmais ir emocijomis. Joms reikia, kad jas nuolat palaikytų, o kadangi daugiausiai laiko praleidžia su mažyliu (vyras dirba, o draugės turi savo rūpesčių), ši pareiga atitenka vaikučiui. Tačiau mažasis nėra globėjas ar užtarėjas ir jam tokia atsakomybė yra per didelė. Jis juk nežino, kaip elgtis mamytei, kai iš darbo sugrįš pervargęs tėtis (mama primygtinai klausinėja).
Paauglystėje tokie vaikai gali imti manipuliuoti mama, reikalauti vėlai sugrįžti ar pirkti brangių daiktų. Be to, yra nemaža tikimybė, kad taip auklėjama atžalėlė anksti išeis iš namų arba jai nesiseks mokslai. Juk mama visada turi išlikti mama, suvokianti, kad vaikutis neskirtas jos ašaroms šluostyti. Tokiai mamytei reikia tiesiog užaugti ir nesitikėti, kad mažylis ją paguos, kai apims liūdesys. O kad emociškai palaikyti gali draugai, vyras. Mažyliui labai svarbu žinoti, kad namie svarbius sprendimus priimtų tėvai, o ne jis, dar nepajėgiantis to daryti.
"Karininkė”
Ši mamytė labai myli savo vaikutį, tačiau mano, kad jis nuolatos turi vykdyti jos nurodymus ir jai paklusti. Todėl nuslopina visus mažylio bandymus prieštarauti. Ji - mama ir mano, kad geriausiai žino, kas mažyliui tinka, o kas - ne. Ir nemano, kad verta ką nors darant pasiklausti kelerių metukų vaikučio nuomonės. Jei mamytė ką nors nuspręs, niekada nepakeis nuomonės. Bus taip, kaip ji pasakys, ir taškas. Ir, aišku, daug dėmesio skiria disciplinai. Vaikas žino, kad už bet kurį nusižengimą laukia bausmė.
Psichologės komentaras:
Iš visų išvardytų mamyčių tipažų šis yra geriausias mažyliui. Šis auklėjimo būdas yra nuoseklus, yra aiškiai nustatytos taisyklės. Mažylis jaučiasi saugus ir jam aišku, kas vyksta namuose. Dvejų trejų metukų pypliukai patys dar nesugeba suprasti, kas jam geriau, jie nemoka pasirinkti ir geriausiai jaučiasi, kai sprendimus priima suaugusieji. Tačiau toks auklėjimas tinka, kol vaikuties sulaukia tam tikro amžiaus, nes ūgtelėjęs privalo kai ką nuspręsti ir pats. Tokio auklėjimo minusas gali būti tik vienas: nors mažylis augs paklusnus ir drausmingas, tačiau nelabai kūrybiškas. Taigi šio tipo mamytei vertėtų būti šiek tiek lankstesnei. Mažasis pats juk gali spręsti, ką piešti ir kokios pasakėlės klausytis. Jei taisyklių bus per daug, užaugs pedantiškas, bet nuobodus žmogus.
Patarimas visoms mamms
Auklėjant vaiką svarbu išlikti nuosekliai, savo neigiamų jausmų nelieti ant mažylio. Visų svarbiausia yra suvokti, kad nėra tobulybių - nei mamų, nei mažylių. Visos mamos padaro klaidų ir niekur neparašyta, kad geriausia mama yra toji, kuri niekad nepakelia balso. Mama turi būti mama. Ta, kuri nustato taisykles ir reikalauja, kad būtų jų laikomasi. Jas žinodamas vaikutis jausis saugus. Jei esate temperamentinga, būkite tokia, tik išlikite nuosekli. Jei esate rami, tokia ir išlikite, tik nenuolaidžiaukite pypliukui. Galima juk išlikti pačiai savimi, būti nuostabia, turinčia principų mama.