„Mama turi lūkestį sau, kad aš būsiu gera mama. Ji nori gaminti labai gerą maistą, vargsta, praleidžia daug laiko, garina daržovytes, skuta, smulkina. Kai pietūs pagaminti, sako: „Vaikai, ateikit pietauti“, o vaikai sako: „Mes nenorim dabar. Mes truputį prisišlamštėm sausainių, ir dabar nenorim“, - apie kylantį konfliktą laidoje „Atviras pokalbis“ pasakojo R. Želionienė.
Pasak jos, mama turėtų būti prisiėmusi mokinės poziciją. Mokinė, anot psichologės, galvoja: niekada nebus taip, kaip aš noriu, ir aš atsakinga tik už savo elgesį. Jei tai nuolat sau priminsime, R. Želionienės teigimu, niekada nepateksime į konfliktus.
„Ta mama, kuri tokias aksiomas taiko savo gyvenime, ką ji gali pasakyti savo vaikams? „O, labai gaila, aš jums taip ruošiau, bet gerai. Šildytas maistas nebus toks vertingas, tai jūs pagalvokit, o kitą kartą aš irgi būsiu budri, kad jūs iki pietų neprisišlamštumėt kažkokių sausainių“, - kalbėjo R. Želionienė.
Mama, kuri yra gyvenimo inercijoje, psichologės teigimu, tokiu atveju supyksta ant savo vaikų, kad jie neina valgyti ir taip vaikams yra instaliuojamas kaltės jausmas.
„Tokia mama nori pavartoti vaikus, kad ji jaustų pasitenkinimą, nes maža pagaminti, reikia dar žiūrėti, kaip valgo tą jos pagamintą maistą. Ir tai yra egoizmas“,- sakė psichologas.
„Vaikai dažnai šeimoje panaudojami tėvų įvaizdžiui patvirtinti ir įvairiausiems deficitams užpildyti. Tai yra vartojimas“, - laidoje kalbėjo vedų praktikas Vaidas Arvasevičius.
R. Želionienė pridūrė, kad vartojimas vyksta ir tada, kai tėvai, kažką duodami savo vaikams, juos ir kontroliuoja.
„Aš tau kas mėnesį duosiu 200 litų, bet prašom man atsiskaityti, kur juos išleidi“. Tai nėra tikras dosnumas ar davimas. Vyrai taip pat gali sakyti: „Aš tau kas mėnesį galiu duoti 1000 litų, bet prašom man į lentelę surašyti, kur juos išleidi.“ Jam baisu, kad jį apgrobs, išnaudos. Tai irgi yra vartojimas“, - sakė psichologė.
Moterys, anot R. Želionienės, vartoja savo vyrus, juos kontroliuodamos:
„17:00. „Tu kur? Kodėl dar ne mašinoj? Ką darai?..“Maža tiesiog paleisti žmogų, kad jis savo gyvenime tvarkytųsi pats ir grįžtų po darbo savarankiškai – būtinai reikia kontroliuoti“, - kalbėjo R. Želionienė.
Visą laidos „Atviras pokalbis“ įrašą klausykite čia:
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
