Bažnytinės skyrybos neegzistuoja
Kaišiadorių vyskupijos kancleris, kunigas, teologijos licenciatas Gediminas Tamošiūnas patvirtina, kad norinčių tuoktis bažnyčioje antrą kartą skaičius auga. „Galbūt dėl to, kad daugėja informacijos viešojoje erdvėje apie tokią galimybę“, – svarsto kunigas, paklaustas apie tokio reiškinio priežastis. Bažnyčios tribunolas, kurį būtų galima palyginti su teismu civiliniam gyvenime, yra ta institucija, kuriai teikiamas prašymas, norint tarti „taip“ prieš Dievą antrą kartą, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Tačiau žmonės dažnai painioja esminį dalyką – bažnyčia neskelbia santuokos griūties, t. y. skyrybų, kaip tą daro teismas, o tik Santuokos sakramento negaliojimą. Jei įrodoma, kad sakramento priėmimo metu buvo tam tikrų priežasčių, kurios trukdė Santuokos sakramentą laikyti įvykusiu, tuomet bažnyčia gali jį paskelbti negaliojančiu.
Bažnyčios teismas pareikalaus įrodymų
Kunigas pasakoja, kad viskas prasideda nuo ieškovo prašymo įvertinti, ar jo Santuokos sakramentą galima skelbti negaliojančiu. Prašymas priimamas, kai nurodomos priežastys, kodėl Santuokos sakramentas galėtų būti laikomas anuliuotu. Ir nebūtinai argumentai, kurie jums atrodo pakankamai svarūs, tokie pasirodys ir Tribunolui. Tiksliau, bažnyčios įstatymuose yra nurodytos konkrečios kliūtys, kurios Santuokos sakramentą jo priėmimo metu galėjo daryti negaliojančiu. Pavyzdžiui, lytinis nepajėgumas, psichikos sutrikimai, prievarta, esminių santuokos savybių ir tikslų nežinojimas ir kt.
Prašymas įvertinamas maždaug per mėnesį ir tuomet prasideda sudėtingoji dalis – tyrimas. Būtina surinkti faktinius įrodymus, apklausti liudytojus ir pan., todėl procesas gali užtrukti metus ir dar ilgiau.
Inicijuoti Santuokos sakramento anuliavimą gali ne tik sutuoktiniai
Dalis prašymų iškart, dar vertinimo etape, atmetami, nes tyrimui pradėti nėra pagrindo. Prašymuose liejamas pyktis, nuoskaudos, kaltinimai, įžeidinėjimai tikrai nėra tie argumentai, kurie skatintų Tribunolą imtis tyrimo. Kun. G. Tamošiūnas pasakoja, kad kiekvienai vyskupijai skiriami Tribunolo atstovai atlieka panašų į prokuratūros vaidmenį – gina viešą visuomenės interesą. Tik, aišku, susijusį su bažnyčia. Ir nors paprastai dėl bažnytinės Santuokos sakramento anuliavimo kreipiasi vienas iš buvusių sutuoktinių, tais atvejais, kai santuoką ardančios kliūtis yra žinomos (tai gali būti skundas ar viešai žinomas faktas), pats bažnyčios atstovas gali inicijuoti tyrimą.
Bažnyčios požiūris į Santuokos sakramento anuliavimą, pasak pašnekovo, yra objektyvus. „Jei žinomos galimos santuoką ardančios kliūtys, visuomet būtina jas įvertinti. Juk tam ir egzistuoja Tribunolas. Toks poreikis – pagrįstas, jei siekiama sąžiningai, ne dėl kitų akių, išsiaiškinti tiesą ir galimybes, kad vėliau nebūtų kliūčių praktikuoti tikėjimą – priiminėti šventuosius sakramentus“, – patikina kunigas.
Kaip išvengti santuokos griūties?
Kliūtys sugyventi santuokoje, pasak kunigo, dažniausiai yra žmogiškos klaidos, kurias, taisant arba tobulinant save, galima išspręsti. Būna ir išorinių priežasčių, pavyzdžiui, nedarbas, būsto neturėjimas, sveikatos sutrikimai ir kt. Todėl, ruošiantis santuokai, labai svarbu iš anksto apgalvoti, kas gali turėti neigiamos įtakos tolimesnei bendro gyvenimo kelionei. Neturint profesijos, sunku susirasti darbą, be darbo – pasirūpinti šeima ir pan. Verta ieškoti būdų, kaip spręsti šiuos sunkumus, dar prieš žengiant prie altoriaus. O jau gyvenant santuokoje kun. G. Tamošiūnas ragina nepamiršti tikėjimo ir kitų šeimą stiprinančių praktikų.
Paklaustas, kaip apskritai išvengti santykių griūties, pašnekovas atsako, kad pagrindinė problema yra Santuokos sakramento nesuvokimas. Tokiu atveju ir ceremonijos bažnyčioje pageidaujama tik dėl subjektyvių priežasčių – nes gražu, nes tokios tradicijos, nes jauki bažnytėlė...