– Esate viena pirmųjų Lietuvoje ėmusi kalbėti apie sveikatai palankią mitybą. Kodėl to ėmėtės?
Laukdamasi antrosios dukrytės dirbau ekologiškų maisto produktų sertifikavimo sektoriuje ir man teko sertifikuoti ekologišką degtinę. Kilo klausimas, kodėl ekologiškumas gaunasi lyg marketingo triukas. Juk daugelis supranta, kad ekologiška yra sveika, o čia turime į rinką išleisti alkoholį. Tad ir kilo mintis šviesti visuomenę, teikti informacijos, kuri neklaidintų mitybos ir maisto produktų pažinimo labirintuose, o būtų nukreipta į tai, kas buvo ir bus vertinga. O mitybos madų yra daugybė. Prieš dešimt metų kiaušiniai buvo didysis blogis, paskui atėjo augalinės mitybos laikotarpis. Šiai dienai turime keto dietą. Patikrinome google’o paieškos sistemoje – dažniausiai žmonės ieško informacijos apie keto, paleo dietas. Šimtai žmonių nori vieno stebuklingo atsakymo. Iš tikrųjų jis yra, toks buvo ir prieš dvidešimt metų – sveikatai palanki mityba yra gaminimas namuose iš įvairių grynų, kokybiškų ir ekologiškų maisto produktų, saikingas ir reguliarus valgymas prie stalo. Tas pats bus aktualu ir po dešimtmečio.
– Šiemet išleidusi knygą vaikams „Brokoliukas ir Braškytė sveikatos karalystėje“ siekiate jau pačius mažiausiuosius išmokyti teisingos mitybos. Ar lengva sukurti tokius įpročius?
– Lengva ar sunku, sudėtinga atsakyti, tačiau mūsų organizacijos tikslas – apie mitybą, sveiką gyvenseną kalbėti per žaismingumą, per šiltą emociją. Knygelė gimė iš edukacinės programos, su kuria važiavau per Lietuvą ir bendravau su vaikais. Noriu perduoti, kad gaminant maistą svarbu ne tik sveiki produktai, higiena, bet dar svarbiau įdėti meilės, džiaugsmo, nes viskas persiduoda mūsų organizmui.
Per penkerius metus organizacijoje supratome, kad mėgstamiausias vaikų patiekalas yra pica, o desertas – ledai, kuriuos galima pasigaminti sveikiau namuose. Tad knygelėje yra keli receptai, kuriuose vaikai patys ar su tėveliais gali pasigaminti. Yra ir brokolių receptas, pagal kurį paruoštas daržoves vaikai valgė ir stebėjosi, kaip skanu. Tereikia nepervirti, kad neatsirastų kartumas, išliktų brokolio traškumas, pagardinti trupučiu druskos ir ypač tyru alyvuogių aliejumi.
– Paskaitų vyresniems moksleiviams metu pasakojate apie alternatyvius būdus, kaip pagaminti jų mėgstamus ir greitam bei nesveikam maistui priskiriamus patiekalus.
– Mokome ir tradicinių lietuviškų patiekalų, tačiau visgi matome, kad rinką užvaldžiusios suvožtinių, burgerių, picų tendencijos. Todėl norisi nebėgti nuo to, o susidraugauti, tad ieškome alternatyvų, kaip pasigaminti, tarkime, burgerį sveikiau. Mokome, kaip išsikepti viso grūdo duonelę arba kaip ją išsirinkti sveikesnę, pasigaminti pomidorų padažą, kuriame nebūtų rafinuotų riebalų, druskos pertekliaus. Kad mėsos maltinuką galima pagaminti iš kalakutienos, pridedant cukinijos, o ne batono ar majonezo. Ir nepagailėti burgeriui daržovių: salotų, pomidorų, raugintų agurkų, mėlynųjų svogūnų ir pan. Patikrinta, kad vaikai su miltiniu patiekalu daržovių gali suvalgyti labai daug. Patiekti burgerį galima su gražgarstėmis, orkaitėje keptomis batatų bulvytėmis. Svarbiausia, kad vaikai atrastų meilę maistui, kad suprastų, jog paties gamintas maistas yra sveikiausias, nes žinai, ką įdedi.
– Suaugusiam žmogui nelengva pakeisti nusistovėjusius įpročius ir staiga pakeisti mitybą. Kokie galėtų būti pirmieji žingsniai?
– Žmonės viską žino, bet neturi motyvacijos (arba ji greitai dingsta) gyventi sveikiau, nes galvoja, kad tai yra labai sudėtinga, reikia daug ko atsisakyti. Tačiau tai nėra kraštutinumas, tiesiog valgome daug daržovių, šviežiai gamintą maistą. Pamąstykite, kokių produktų verta turėti šaldytuve, spintelėse, kad atėjus alkiui galėtumėte greitai pasigaminti. Visada turi būti kiaušinių, šviežios mėsos, žuvies, įvairiausių daržovių, vaisių, taip pat pupų, pupelių, avinžirnių, įvairių kruopų.
Tikslas – kad 80–90 procentų mitybos būtų sveikatai palanki, pirmenybę teikiant gryniems ekologiškiems produktams.
– Norėdami sutaupyti laiko, būna, parduotuvėje renkamės jau paruoštus patiekalus. Regis, kuo gali skirtis pirkta mišrainė nuo namuose gamintos. Tačiau jūs turite kitą nuomonę.
– Pirkdami turime matyti sudedamąsias gaminio dalis ir nesirinkto tokio, kuriame daug sudedamųjų dalių, daug cukraus, druskos, rafinuotų riebalų, yra maisto priedų (saldiklių, dažiklių, konservantų, skonio ir kvapo stipriklių). Antai šviežiai kepta duona, bandelės – kvepia skaniai, tačiau sudėtis dažnai gali būti prastesnė nei supakuotos duonos. Taigi, svarbu, stebėti, iš ko susideda tavo maistas. O kai nuolat stebi, ir vaikai mokosi. Kartą mano dukros paprašė perskaityti kramtosios gumos, ant kurios užrašyta „For kids“, sudėtį – pagaminta vaikams, vadinasi, sveika. Sakau, gerai, pasižiūrėkime. Penkios ar šešios sudedamosios dalys buvo pažymėtos raide E – saldikliai, kurie pagal vaikų maitinimo rekomendacijas yra uždrausti. Stebint produktų sudėtis atsiranda sąmoningumas, nes juk nenori organizmui blogo. Tačiau nepamirškite, kad maistas yra tik viena sveiko gyvenimo principo dalis. Fizinis aktyvymas, miegas, emocinė sveikata – pradėjus nuo vieno pamažu pradedama rūpintis visa savo savijauta.
– Jums rūpi ir planetos tvarumas. Kaip kiekvienas mūsų galime prie to prisidėti?
– Nereikia iškart užsibrėžti plačiai – pakeisti klimatą ar panašiai. Pradėkime nuo savo virtuvės – prieš eidami į parduotuvę paplanuokime, ką gaminsime, kokių produktų reikės, kad vėliau nereikėtų maisto išmesti. Taip tausosime ne tik gamtą, bet ir piniginę. Vaikštant gamtoje vis pagalvokime, ką paliekame po savęs, ar nešiukšliname. Pirkime ekologiškus maisto produktus, nes juos auginant nenaudojamos cheminės medžiagos – taigi, taip saugome, tausojame aplinką. O tai, kaip mes elgiamės su gamta, artimu, savo kūnu, viskas grįžta.
Receptai
Omletas su pomidorais ir brokoliais
Reikės:
- 5 vnt. kiaušinių,
- 1 v. š. graikinio natūralaus jogurto,
- mėgstamų prieskonių, pipirų, jūros druskos,
- 250 g brokolių žiedynų,
- 100 g fermentinio sūrio,
- 1 v. š. kviečių gemalų,
- 250 g slyvinių pomidoriukų,
- 250 g špinatų lapų.
Daržoves nuplauti po tekančiu vandeniu, pomidoriukus nusausinti ir perpjauti per pusę. Nuo brokolio nupjauti kotą, išskaidyti mažesniais žiedynais. Brokolius sudėti į pasūdytą verdantį vandenį, pavirti 3–4 min. ir nuplauti po tekančiu vandeniu. Kiaušinius gerai nuplauti po tekančiu vandeniu, išplakti su graikišku jogurtu, prieskoniais, kviečių gemalais ir tarkuotu sūriu. Į keksiukų formeles įdėti popierinį sijonėlį, išpilstyti plakinį, ant viršaus išdėlioti apvirtus brokolio žiedynus ir po 2 puseles pomidoriukų.
Kepti orkaitėje 180 ℃ temperatūroje apie 15–20 min. Patiekti su šviežiais špinatų lapeliais. Skanaus!
Sluoksniuotas desertas
Reikės:
- 400 g graikinio natūralaus jogurto,
- 2 vnt. bananų,
- 300 g granolos,
- 400 g šaldytų aviečių,
- 40 g nerafinuoto agavų sirupo (arba medaus),
- kokoso drožlių,
- cinamono.
Į stiklinės apačią sluoksniuojant dėti šaukštą granolos, ant jos – šaukštą graikiško jogurto. Šaldytas avietes sutrinti trintuvu su bananais ir agavų sirupu. Šios masės šaukštą dėti į stiklinę ant jogurto. Viršų pabarstyti kokoso drožlėmis ir cinamonu. Skanaus!
Avinžirnių ir burokėlių užtepėlė
Reikės:
- 600 g burokėlių, nuluptų ir supjaustytų gabalėliais,
- 1 v. š. rūkytos paprikos,
- 1 v. š. alyvuogių aliejaus (ir dar šiek tiek patiekti),
- 2 skiltelių česnako,
- 2 v. š. šviežiai spaustų citrinų sulčių,
- 400 g indelio konservuotų avinžirnių.
Įkaitinti orkaitę iki 220 °C. Burokėlius sudėti ant didelio lakšto aliuminio folijos, pabarstyti paprika, pašlakstyti aliejumi, suberti susmulkintą česnaką, pabarstyti druska ir pipirais. Viską susukti į foliją ir pašauti į orkaitę. Kepti 50 min.
Šiek tiek atvėsinti keptus burokėlius, tada sudėti juos kartu su skysčiu, kuris atsirado kepant, į elektrinį trintuvą, suberti avinžirnius, supilti citrinų sultis ir viską gerai susmulkinti iki vientisos masės.
Skanaus!