Siekdama padėti tūkstančiams pasaulio žmonių pasiekti norimus rezultatus, patyrusi milijonierė veda seminarus apie sėkmingo verslo pradžią, pinigų valdymą ir tarpusavio santykius. „Aš važinėju po įvairias šalis, kad priversčiau tėvus susimąstyti ir nedaryti klaidų, kurias ištisus dešimtmečius darė tėvai Amerikoje. Mūsų vaikai – tai jau beveik prarasta karta. Jie įprato gauti viską, ko nori vaikystėje ir kai suauga, jie paprasčiausiai gyvena iš pašalpų", – sako D. Džonson.
Tikslas turi būti nuo pat vaikystės
Turtingi žmonės aiškiai supranta, kokius tikslus turi turėti jų vaikai. Taip, jie auklėja būsimus Harvardo auklėtinius, būsimus top menedžerius, būsimus gydytojus arba prezidentus. Tuo tarpu paprastas vidutinis žmogus auklėja vaikus su mintimi: o gal ims ir pasiseks?
Mano draugų, kurie turi leidyklą, šeimoje sūnus nenorėjo mokytis ir apskritai nežinojo, kuo užsiimti gyvenime. Tada tėvas priėmė kardinalų sprendimą ir pasiuntė jį savaitei padirbėti į prieglaudą benamiams. Po savaitės paauglys sugrįžo su dideliu noru mokytis ir dalyvauti šeimos versle.
Be televizoriaus ir mobilaus
Kas geriausias „normalaus“ vaiko draugas? Greičiausiai televizorius, kompiuteris ir mobilus telefonas. D. Džonson vaikai gavo savo pirmuosius telefonus sulaukę 16 metų, pirmuoju jų kompiuteriu tapo senas tėvo kompiuteris, o televizoriaus namie apskritai nėra.
„Mano vaikai negali sau leisti mobilaus telefono, nes nieko neuždirba. Telefonas įpratina žmogų neorganizuoti ir neplanuoti savo laiko, o televizorius demonstruoja neteisingus elgesio ir gyvenimo modelius.
Ko jus gali išmokyti animacinis filmukas apie Kempiniuką Bobą? Tingus, apsileidęs, nihilistiškas vyriokas džiaugiasi dėl to, kad pavyko apmauti kitus. Ar norėtumėte, kad jūsų sūnūs užaugtų tokiais vyriokais? Ar norėtumėte savo dukroms tokių vyrų? Jei nežiūrėsi televizoriaus 30 dienų, šios priklausomybės galima atsikratyti“ – teigia Džonson.
Mokykite vaikus mėgti darbą
Artėja savaitgalis ir ką girdi vaikai? Valio, penktadienis, galima bus pailsėti nuo to nelemto darbo, mano viršininkas kiaulė, pavaldiniai neklauso, o darbas apskritai siutina. Tokia pozicija nuo pat vaikystės moko žmogų to, kad darbas yra blogai, sunku, nemalonu. Vaikai, kurie to mokomi, nepanorės dirbti ar pradėti savo verslą.
Džonson šeimoje vaikai jau nuo 2 metų dirba paprastus darbus namuose, sulaukę 11-os jų indėlis jau pakankamai juntamas. Džonson nesamdo virėjo, kambarinės ar auklės – su savo darbais namuose šeima turi susitvarkyti pati.
Tuo pat metu svarbu, kad vaikas sugebėtų atlikti darbą, kuris jam nepatinka ar verčia įsitempti – tai ugdo charakterį, valią. Jei darysi tik tai, kas patinka – jokios naudos žmogus iš to negaus.
Jūs ne bankomatas savo vaikui
„Aš duodu vaikui 50 dolerių per metus batams ir perku keturis džinsus. Jokios prašmatnios avalynės už tokius pinigus nenusipirksi, bet jeigu labai norisi – arba eik ir užsidirbk, arba lauk išpardavimo“, – sako Džonson, pažymėdama, kad vaikas turi būti aprūpintas būtiniausiais dalykais, tačiau ypatingus norus ir fantazijas turi realizuoti pats savarankiškai.
„Blogiausia, ką gali padaryti tėvai – uždirbti pinigus, kad duotų vaikams tai, ko jiems patiems trūko vaikystėje. Kai vaikai užauga, jie patenka į pasaulį, kur jau nebegali sau leisti gyventi taip, kaip yra įpratę“, – pažymi verslininkė.
Leisti ar taupyti?
Su pinigų leidimu gali būti tik du variantai: pirkti nereikalingus daiktus (ir užtikrinti puikų išsilavinimą vaikams tų verslininkų, kurie prekiauja tais daiktais) arba išmokyti vaikus, kad pinigus galima taupyti, uždirbti ir investuoti.
„Kaip motyvuoti vaiką nešvaistyti pinigų nereikalingiems dalykams“ pas mus namuose yra taisyklė: sutaupyk 10 dolerių ir aš tau duosiu dar 10. kai suma surinkta, pirkti galima tik tokius daiktus, kurie leidžia tau vystytis ir tobulėti: dviratis, muzikos instrumentas, kelionė“ – pasakoja Džonson. Ir nepirkite to, ką perka kiti. Kaip taisyklė, tai nereikalingi daiktai, kurie tik užima vietą.
Dosnumas
Dauguma sėkmingų žmonių pasižymi emociniu ir materialiu dosnumu. Jie nepavydūs. Mokykite vaiką pagarbos. Neatsitiktinai Biblijoje sakoma, kad 10 proc. reikia paaukoti: vaikai šeimoje irgi atiduoda dešimtadalį nuo kiekvieno uždirbto dolerio našlaičiams. 20 proc. lieka poilsiui ir pramogoms, o kas liko – keliauja į taupyklę. Ateičiai ir įvairių idėjų realizavimui.