Vaikų adaptacija paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Sunkiausios būna pirmosios dvi savaitės. Kiekvienas mažylis yra unikalus, skirtingai reaguoja į aplinkos pokyčius, tad ir jo prisitaikymo laikotarpis gali skirtis nuo kitų grupę lankančių vaikų.
Vaiko reakcijoms įtakos turi jo temperamentas, charakterio bruožai, santykis su tėvais, pokyčiai gyvenime (brolio ar sesers gimimas, tėvų skyrybos) ir t. t. Sunkiau atsiskiria jautrūs, intravertiški, drovūs, labiau prie mamų prisirišę vaikai. Svarbu, ar mažylis anksčiau buvo tik su mama, ar leido laiką ir didesnėje draugijoje.
Mama vaikui – saugus uostas, iš kurio jis visada semiasi jėgų. Dabar ji nutolo, tad mažyliui neramu. Kaip vaikas atsiskirs ir adaptuosis darželyje, priklauso ne tik nuo jo asmenybės bruožų, bet ir nuo to, kaip jaučiasi mama ar tėtis vesdami atžalą į darželį.
Kokio amžiaus vaikai lengviau pripranta prie darželio?
Maždaug iki trejų metų vaikui mama ar tėtis yra saugumo, nusiraminimo šaltinis. Jeigu jaučiasi saugus ir mylimas, jis nori tyrinėti, domisi aplinka ir kitais žmonėmis. Nuo mamos vaikas atsiskiria pamažu ir tai nėra lengvas etapas nei jam, nei mamai.
Apie trečius gyvenimo metus mažylis aktyviau domisi žaidimu su kitais vaikais, tampa vis savarankiškesnis ir nepriklausomas, daug ką nori išbandyti pats. Šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi vaiko gebėjimas prisiminti mamos (asmens, prie kurio prisirišo) vaizdą ir tai padeda atsiskirti nuo jos, išbūti kurį laiką be artimiausio žmogaus, todėl manoma, kad palankiausia į darželį išleisti trejų-ketverių metų vaiką. Žinoma, kiekvienas yra individualus.
Jei pastebite, kad mažylis domisi kitais vaikais, noriai mezga su jais santykius, nori eiti į darželį, gali būti, kad jis pasiruošęs naujam gyvenimo etapui.
Ar tiesa, kad mišrioje grupėje, kur naujokai tik papildo senbuvių gretas, vaikui adaptuotis lengviau?
Kartais matome: naujokų iki dvejų metų grupėje vienam susigraudinus, prašant mamos ir kiti pradeda verkti. Mišrios grupės lyg ir turi privalumų, nes vyresnieji kartais ima globoti mažuosius. Tai naudinga abiem pusėms: vieni ugdosi pareigos jausmą, kiti prireikus randa atramą ir gali daug ko iš vyresniųjų išmokti. Vis dėlto tai labai individualu, gali būti ir kitokių elgesio modelių.
Ne kartą teko išgirsti griežtą tėvelių nuomonę: „Koks čia dar terliojimasis pratinant vaiką pamažu? Kuo greičiau paliksi vieną, tuo greičiau nustos ašaroti.“ Ar iš tiesų – greičiau paliksi, greičiau pripras?
Kad vaikas jaustųsi saugiau, siūloma iš karto nepalikti jo vieno grupėje visai dienai. Vienas iš tėvų pirmąsias dvi dienas (ar ilgiau) turėtų kartu su mažyliu pabūti darželyje, nepalikti jo, nebent trumpai išeiti į koridorių, bet tik vaikui leidus. Trečią dieną užtenka naujokui pasilikti grupėje vieną valandą, kitas dvi dienas – iki dviejų valandų. Pagal Berlyno modelį lopšelinukus rekomenduojama lydėti visą dieną. Jei trejų metų vaikas nuo pat pradžių turi pasilikti iki popietės ar vakaro, patariama, kad vienas iš tėvų mažiausiai kartą išbūtų su juo darželyje visą dieną.
Svarbu, kad viena auklėtoja iš pradžių taptų artimąja. Taip vaikui bus lengviau priprasti ir bendrauti su naujais žmonėmis. Užmegzti ryšį su naujoku auklėtojai pavyksta greičiau, jei ji elgiasi jautriai. Išsiskiriant svarbu, kad mama atsisveikintų su vaiku. Ji niekada neturi išeiti slapta. Tada vaikas rėkia, verkia iš nusivylimo, nes supranta, kad griūva jo pasitikėjimas absoliučiu motinos autoritetu – ir dar tokiu ypatingu gyvenimo momentu. Kai kurie vaikai bijo, kad mama jų nepasiims. Svarbu išvengti verksmo ir nusivylimo. Tai nereiškia, kad verksmas turi būti nuslopintas – reikia neleisti jam kilti.
Kai vaikas užmezga ryšį su auklėtojomis, tėvams nederėtų be reikalo užsibūti darželyje, nes taip gali sutrikdyti tiek savo vaiką, tiek kitus mažylius: „Ar tai mamų darželis? Tada ir visos kitos mamos turėtų pasilikti!“
Teko išklausyti tokią istoriją: vaikas pasilieka grupėje klykdamas, grįžęs iš darželio nė sekundei nebepaleidžia mamos iš akiračio, kramto nagučius, nebemiega naktimis. Ar tai ženklai, kad mažyliui per anksti eiti į kolektyvą?
Darželis vargina. Būkite supratingi, jei besipratinantis vaikas bus irzlus. Džiaukitės galbūt vėl sugrįžusiu pietų miegu. Atvira emocijų išraiška: tiek verkimas, tiek pykčio demonstravimas – padeda atsikratyti didelės vidinės įtampos. Neišreikštos emocijos niekur nedingsta, tada reaguoja kūnas, organizmas suserga. Neretai vaikai, nerodantys savo nerimo, baimės, dažniau serga, jiems labiau pasireiškia įvairios psichosomatinės reakcijos.
Pradėjęs lankyti darželį vaikas gali būti jautrus, nerimastingas, dirglus, įsibaiminęs, sunkiau atsiskiria nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje, gali pasireikšti pykčio protrūkių, sumažėti apetitas, sutrikti miegas, vėl imti šlapintis į lovą. Reikėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį, jei buvęs ramus vaikas staiga tapo irzlus arba, atvirkščiai, užsisklendė savyje, nors paprastai yra atviras.
Sunerimti būtina, kai prisitaikymo laikotarpis pernelyg ilgai užsitęsia ir pasireiškia aiškių simptomų (pykinimas, pilvo, galvos skausmai, nemiga, apatiškumas), vaikas išsekęs, nesusitvarko su esama situacija. Kai nerimas trunka kelias savaites, nepraeina įprastai raminant (glostant, myluojant ar būnant šalia), vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.
Dar vienas svarbus adaptacijos darželyje žingsnis – pietų miegas. Ką patartumėte tėvams, kurių vaikai jau senokai nebemiega namuose?
Svarbu rasti sprendimą, tenkinantį konkretaus vaiko individualius poreikius. Net mažiems vaikams ne visiems ir ne visada reikia pietų miegelio. Kai kurie nemiega pogulio jau nuo trejų metukų. Tai nėra dažnas reiškinys, bet galima rasti išeitį: pavyzdžiui, sutariama su vaikučiu, kad jis pagulės, kol kiti sumigs, ir tada leidžiama tyliai žaisti ne lovytėje.
Ne visos auklėtojos ir tėvai leidžia vaikams neštis į grupę savo žaisliukus. Kokia Jūsų nuomonė?
Jei norime padėti vaikui greičiau pritapti grupėje, reikėtų atsižvelgti į jo poreikius. Įduokite mažyliui mielą daiktą iš namų, pavyzdžiui, nuotrauką, kurią darželyje jis saugos aplanke ir panorėjęs galės pasižiūrėti. Mažyliams labiausiai patinka pliušiniai gyvūnėliai ir marliukai, kvepiantys namais. Duokite vaikui tai, ką jis mėgsta. Namų daiktas jam suteiks saugumo, kai bus neramu, padės nurimti.
Tėvai jaudinasi, kai darželyje jų vaikai nevalgo. Ką patartumėte?
Naujoje aplinkoje maži vaikai jaučiasi nesaugūs. Kas savaime aišku suaugusiajam (laikas, įvykių seka ir pan.), vaikui yra nežinoma, nauja ir kelia nerimą. Tai matome iš jų elgesio: vieni nežaidžia, kiti stengiasi išvengti kontakto su aplinkiniais, treti nevalgo. Pusryčiai, kuriuos paruošia mama, gali numaldyti ne tik fizinį, bet ir dvasinį alkį.