Formuos tėčių frakciją
Įsitraukusios į šios savanoriškos organizacijos veiklą moterys bendrauja „Mamų partijos“ internetinėje platformoje. Dalijasi pasakojimais apie veiklias mamas iš visos Lietuvos, jų rūpesčiais ir džiaugsmais, diskutuoja apie tai, kas aktualu, įdomu ir svarbu auginant vaikus. Temos įvairios: medicina, sportas, verslas, švietimas, mada, stilius, grožis. Pristatoma ir mamų kūryba.
„Nėra nei vadovių, nei pavaldinių, visos dalyvaujame lygiomis teisėmis. Galvojame, kad ateityje kiekviena iš aktyvesnių narių galėtų kuruoti kokią nors sritį. Skirsime daug dėmesio ir savitarpio pagalbai – viena kitai mamos gali daug kuo padėti, – apie iniciatyvą pasakoja N. Lapinskienė. – Mūsų šūkis „Mamos žino geriau“, pasistengsime tai įrodyti kartu kurdamos ką nors gražaus, šviesaus ir gero.“
Vos susibūrus Mamų partijai, atsirado ir nemažai ją palaikančių, jai prijaučiančių šaunių vyrų, tėvelių. Nora juokauja, kad, matyt, reikės formuoti ir tėčių frakciją. „Jie mums labai reikalingi, kad turėtume į ką atsiremti sunkiais momentais, kad jaustumėmės saugios, kaip už kokios Kinų sienos. Juolab kad mūsų veikloje nėra jokio feminizmo prieskonio“, – šypsodamasi palygina viena iš projekto sumanytojų.
Padės išeiti iš pogrindžio
Be ekonomistės, verslininkės, buvusios televizijos laidų vedėjos, trijų vaikų mamos N. Lapinskienės, iniciatyvinėje grupėje dalyvauja buvęs modelis Jurgita Tvarijonaitė-Vaškevičė, auginanti du sūnelius, dainininkė Edilija Nikartaitė-Geltona, šiaulietė dainininkė Dangė Šimanskienė, Ispanijoje gyvenanti menininkė Rima Paukštė. Kuo toliau, tuo daugiau bendraminčių atsiranda, ypač iš mažesnių miestų ir miestelių.
„Džiugu, kad galėsime padėti šioms moterims išeiti iš pogrindžio. Neseniai mūsų būstinėje svečiavosi dziudo trenerė, universiteto dėstytoja, dviejų dziudo čempionių mama iš Kauno Lolita Dudėnienė. Su ja aptarėme, kad galėtume mamoms organizuoti dziudo pamokas, skirtas ne tik išmokti apsiginti, bet ir suteikiančias daugiau pasitikėjimo“, – aiškina Nora.
Ir mokėsi, ir vaikus augino
N. Lapinskienė didžiuojasi, kad turi tris vaikus. Vyresnėliams Augustui ir Dominykui – septyniolika ir penkiolika metų, o pagrandukei Emilijai Godai penkeri. „Nemažai moterų neskuba gimdyti, pirmiausia galvoja apie karjerą, kaip pinigų užsidirbti, o šeimos pagausėjimą atideda. Dėl to mažėja gimstamumas, vyresniame amžiuje sunkiau natūraliai pastoti, su šia problema susiduria beveik kas trečia šeima“, – pasakoja Nora.
Ji pati šeimos pagausėjimo neatidėliojo, baigė Vilniaus universitetą jau turėdama du vaikus, kartu ir mokėsi, ir dirbo, ir berniukus augino. Baigusi studijas visai netikėtai atsidūrė televizijoje ir pasinėrė į naujos veiklos sūkurį. Pirmiausia buvo pakviesta filmuotis lietuviškame seriale „Prokurorai“, paskui sulaukė kvietimo vesti ir kurti įvairias laidas. Daugiau nei dešimtmetį dirbo laidų vedėja, žurnaliste, redaktore, prodiusere.
Prieš trejus metus grįžo prie savo specialybės, kūrė savo verslą, šiuo metu vadovauja lazerinės dermatologijos klinikai „Estetus“. Jai visuomet pavykdavo suderinti mamos pareigas ir kitas veiklas. Buvo laikotarpių, kai dirbo po 12 valandų per parą ir tik savaitgaliais galėdavo ilgiau pabūti su vaikais. Bet svarbiausia juk ne kartu praleisto laiko trukmė, o kokybė. Gimus mažajai mėgavosi motinyste ir nedirbo dvejus metus.
Neapsieitų be vyro paramos
Sugrįžusiai į aktyvų gyvenimą Norai labai padeda vyras Jurgis, kuris yra ne tik puikus sutuoktinis, bet ir rūpestingas tėtis. Kai susilaukė berniukų, buvo dar labai jauna. Prisimena, kaip kas kelias valandas iš paskaitų bėgdavo namo jų maitinti. Pirmojo sūnaus turbūt viena net nebuvo maudžiusi, visuomet vyras į pagalbą atskubėdavo. „Man labai pasisekė, bet manau, kad tai neturėtų būti išimtis“, – pabrėžia pašnekovė.
Nesvarbu, kad vyras dirba, karjerą daro, o moteris namuose augina vaikus. Ji neturi būti vergė. Tėtis yra šeimos galva, bet mama yra kaklas. Ji viską žino ir beveik viską sprendžia. Juk net eidami į parduotuvę vyrai nešasi žmonos sudarytą sąrašiuką. Ir pirmas žodis, ir pirmas žingsnis, ir pirmas sprendimas – visiems jiems įtakos turėjo mamos. Kai dirba abu, visomis su namų ir vaikų priežiūra susijusiomis pareigomis turi dalytis.
Sūnūs – tėvų draugai
Nors visi Lapinskų šeimos nariai užsiėmę, jiems užtenka ir laiko pabūti kartu, ir meilės. Mažajai norisi daugiau mamos dėmesio ir jo gauna, rūpinimasis ja teikia daug džiaugsmo. Ir broliai mielai sesę, visos šeimos numylėtinę, prižiūri. N. Lapinskienė didžiuojasi savo berniukais, kurie, nors jau dideli, vis dar mieli ir švelnūs.
Daugelis klausia, kaip tėvai juos auklėja, kad tokie geri, paklusnūs.
„Nieko ypatingo tarsi ir nedarome, puikiai susišnekame, jie yra mūsų draugai. Aš jiems galiu viską pasakyti, jie man viską gali pasipasakoti, mūsų santykiai paremti atvirumu. Nenoriu, kad sūnūs būtų nežinia kur, nežinia su kuo trintųsi gatvėmis, o kadangi turi draugų, nori su jais bendrauti, kviečiame juos pas mus į namus, gyvename už miesto, tad dažnai ir su nakvyne“, – dalijasi patirtimi trijų vaikų mama.
Vyresnieji jau žino, ką toliau gyvenime veiks. Abu planuoja būti architektais, seka Noros tėčio, senelio, pavyzdžiu. Augustas meniškesnis, jam rūpi dizainas, kūryba, be to, jis kuria dainas, rašo tekstus, muziką, dalyvauja bardų festivaliuose. Dominykas gabus, bet labiau galvoja apie architektūrą kaip apie verslą. Tik mažoji dar neapsisprendė, vieną dieną nori būti šokėja, o kitą dainuoti.
Nelepina ir skatina užsidirbti
„Vaikų nelepiname, neduodame per daug pinigų, neperkame, ko tik įsigeidžia. Jie turi namuose savo pareigas, padeda tvarkytis, mūsų automobilius visada nuplauna. Skatiname, kad patys užsidirbtų. Pavyzdžiui, tėčiui jie padeda kai kuriuos darbus atlikti ir už tai gauna atlygį. Šiemet nudažė senelio vasarnamį, irgi šiek tiek užsidirbo. Savo uždarbį leidžia taupiai, tuo labai džiaugiamės“, – pasakoja N. Lapinskienė.
Viena iš daugelį metų nesikeičiančių šeimos tradicijų – sekmadienio pietūs pas Noros tėvus. Jie gyvena vos už kelių kilometrų. Anūkai labai myli senelius ir seneliai anūkus, visiems norisi pabūti kartu. „Mano tėvelis, buvęs profesionalus sportininkas, Lietuvos irklavimo čempionas, yra stiprioji, žemiška, šeimos pusė. Mamytė, kaip ir aš, – ekonomistė, bet švelnios, meniškos sielos“, – pristato tėvų šeimą Nora.
Didžiąją gyvenimo dalį jos mama vadovavo filmų gamybai Lietuvos kino studijoje, vėliau įkūrė savo animacinių filmų studiją, tad Nora augo kūrybiškoje aplinkoje. Kokių trejų metukų pirmą kartą suvaidino filme ir tai tęsėsi iki paauglystės. Už pamainą gaudavo penkis rublius, tais laikais tai buvo nemažas uždarbis, o kur dar smagiai praleistas laikas, be to, ir nuo pamokų atleisdavo.
Žiemą visa Noros šeima mėgsta slidinėti, tik mažoji dar nebandė. Vasarą lekia prie jūros, maudosi, važinėjasi dviračiais, žaidžia paplūdimio tinklinį. Su draugų kompanija važiuoja prie ežerų, drauge gamina maistą, vakarais klausosi Augusto dainų, jis net mažųjų gerbėjų klubą turi, mergaitės verkia, jei jis dainuoti nenori. Berniukai beveik vyrai, nori būti savarankiški. Šiemet vieni atostogavo pas šeimos draugus Stambule. Mama su mažyle lankė draugus Monake.
Gerumas yra užkrečiamas
Dar viena visą šeimą vienijanti veikla – kelionės į vaikų globos įstaigas. Prie jų prisijungia bendraminčių kompanija. Pirmąjį apsilankymą ką tik atidarytame SOS vaikų kaime Mamų partijos įkūrėja prisimena iki šiol. Ten važiavo su savo tėvais, kai jai buvo septyniolika. Staiga maža mergytė įsikibo Norai į koją ir ėmė šaukti: „Būk mano mama!“, nebuvo įmanoma atplėšti. Tai buvo didelis sukrėtimas.
Po kurio laiko Nora pradėjo pati važinėti į vaikų namus, tai vienus, tai kitus. Kol neturėjo galimybių padėti finansiškai, veždavosi bent pyragų ir sausainių, pabūdavo, pabendraudavo su jų mažaisiais gyventojais. Ilgainiui tas bendradarbiavimas stiprėjo, įsitraukė ir Noros vyras verslininkas, pradėjo remti įvairias iniciatyvas. Vėliau ir vyro draugai prisijungė, tai vienas, tai kitas skirdavo didesnes pinigų sumas.
Už jas suremontuoti ne vieni vaikų namai. Bet ne Vilniaus, ne kitų didelių miestų, o maži, esantys provincijoje, kuriems labiausiai trūksta ir dėmesio, ir finansavimo. „Dalyvaudama šioje veikloje įsitikinau, kad gerumas yra užkrečiamas. Visada gaudavau įvairiausių nuolaidų iš statybininkų, baldžių, kitų bendrovių. Pavyzdžiui, jos paimdavo pinigus tik už medžiagas, o darbą dovanodavo“, – pasakoja moteris.
Globotines parsiveža į namus
Pasak Noros, kai globos įstaigos pradėjo gauti daugiau ES paramos, veiklos pobūdis šiek tiek pasikeitė. Dabar labiau reikia pagalbos sunkiai besiverčiančioms socialiai remtinoms šeimoms. Toms, kurios stengiasi pačios auginti vaikus, rūpinasi jais kaip galėdamos. Tokias šeimas N. Lapinskienė su bendraminčiais suranda per savivaldybes, per organizaciją „Gelbėkit vaikus“.
Tarkime, šeima iš Mažeikių, auginanti septynis vaikus, paėmė paskolą ir nusipirko seną namą kaime, tačiau tėtis netikėtai prarado darbą ir būstui įrengti nebeliko lėšų. Žiemą jie labai šalo. Pavyko surinkti lėšų iš pažįstamų verslininkų ir sudėti naujas duris, langus. Šiuo metu Nora su drauge globoja kelias paaugles mergaites iš vienos globos įstaigos.
Ne tik dovanomis palepina, bet ir skiria laiko pabūti kartu. Pasikviečia į Vilnių, nusiveda į kokį renginį, skaniai pavalgyti, parsiveža ir į savo namus. Lapinskų vaikai prie to jau įpratę. Nora įsitikinusi, kad mergaitėms svarbu pamatyti, kaip gyvena tikra šeima. Sulaukusios pilnametystės jos skuba pradėti gyventi savarankiškai, o socialinių įgūdžių neturi. Puola dirbti sutarčių nepasirašiusios, nes neturi su kuo pasitarti. Tokiais atvejais joms susigaudyti padeda globėjai.