Taip pat nenoriu visko palikti paskutinei minutei, nes vasaros laiku mažai būname namuose.
Padariusi spintos reviziją, pamačiau, kad dar trūksta patogesnių pirštinių arba šliaužtinuko su jomis, nes pamenu, kad pirmagimiui turėtos pirštinės vis krisdavo ir jis nemažai apsidraskydavo. Tuo pačiu atrinkau ir kūdikio drabužėlius, kuriuos paimsiu į ligoninę. Nenorėjau labai apsikrauti, bet kaip visada, įdėjau daugiau nei turbūt prireiks – po porą komplektų šliaužtinukų ir smėlinukų parai.
Dar reikia apsipręsti, kada geriausias laikas vėl surinkti naujagimio lovytę, nes bus įdomu pažiūrėti, ar į ją nesugalvos pretenduoti ir vyresnysis.
Iki rugpjūčio mėnesio turiu keletą savaičių pasidžiaugti daugiau laiko sau ir šeimai. Dėl to stengiamės išnaudoti kiekvieną gražaus oro dieną ir šį laikotarpį praleisti gamtoje. Sūnus niekur nesiskiria su balansiniu dviračiu, tačiau dabar tenka su juo tartis dėl lėtesnio tempo arba jo pasivažinėjimų kompaniją vis dažniau palaiko tėtis.
Paskutinėmis savaitėmis jaučiu, kad pasivaikščiojimų metu tenka ir pailsėti dažniau, atsiranda didesnis nerangumas, nes šiuo metu pilvelio gyventojas auga dideliu tempu ir turėtų sverti daugiau nei pusantro kilogramo. Kadangi dabar daug laiko praleidžiame keliaudami ir gamtoje, tenka pasukti galvą, kokių užkandžių įsidėti į kuprines, kurie nebijotų temperatūrų pokyčių ir tuo pačiu būtų sveikas ir skanus pasirinkimas.
Prisimenu, kaip ruošdamasi pirmajai kelionei lėktuvu su aštuonių mėnesių pirmagimiu, išbandžiau spaudžiamas vaisių tyreles, kurios iki šiol pasiteisina, kaip praktiškas užkandis keliaujant su mažesniu ar vyresniu vaiku. Jas, ypač paskanintas grūdais arba sausainiais, dar iki šiol mėgsta jau dabar trimetis mano sūnus.