Profesorės paskaitos ištrauka:
Labai svarbu, kad vaikai pradėtų mokytis laiku. Didžiausias šiuolaikinių vaikų rūpestis – tėvų tuščiagarbiškumas. Kai man sako „pradėjau sūnų mokyti nuo dvejų metų“, atsakau – „kvailys“. Kam to reikia? Dvejų metų vaikas dar negali mokytis, jo smegenys tam dar nepasirengusios. Jeigu jį išdresiruosite – taip, jis ir skaitys, ir gal net rašys, bet mūsų užduotis – kita.
Apskritai vaikai bręsta skirtingu tempu. Yra terminas „mokyklinės brandos amžius“. Tarkime, dviem vaikams – po 7 metus, tačiau vienas eina į mokyklą todėl, kad jo smegenys tam pasirengusios, o kitam reikėtų dar pusantrų metų su žaislais žaisti ir tik paskui sėsti į mokyklos suolą.
Ugdykite smulkiąją motoriką
Tėvų laukia nelengva užduotis: esame ties sankirta žmonių, kurie rašė rašinius ir skaitė paprastas knygas, ir žmonių, kurie skaito hipertekstus, rašyti nemoka, turi reikalų su ikonėlėmis ir apskritai nerenka teksto. Svarbu suvokti – tai kitas žmogus, jo smegenys kitokios. Mums, suaugusiesiems, šios kitokios smegenys patinka, mes manome, kad čia nėra jokio pavojaus, bet iš tiesų pavojus yra.
Jeigu mažas vaikas, atėjęs į mokyklą nesimoko rašyti ir neįpranta prie smulkių judesių rankomis, jeigu vaikų darželyje nieko nelipdo, nekarpo žirklėmis, nerenka karoliukų, nesivysto jo smulkioji motorika. O ji svarbi kalbėjimo funkcijoms. Jei nelavinate vaikui smulkiosios motorikos, paskui nesiskųskite, kad neveikia jo smegenys.
Klausykitės muzikos ir pratinkite jos klausytis vaikus
Šiuolaikinis neuromokslas aktyviai tyrinėja smegenis tuo metu, kai jas veikia muzika. Dabar žinome – kai nuo ankstyvo amžiaus žmogaus vystymesi dalyvauja muzika, tai stipriai veikia neuronų tinklo struktūrą ir kokybę. Kai suvokiame kalbą, vyksta sudėtingas fizinio signalo apdorojimas. Mums į ausis sklinda decibelai, intervalai, visa tai – fizika. Ausys klausosi, o girdi smegenys.
Kai vaikas mokosi muzikos, jis įpranta kreipti dėmesį į smulkmenas, skirti garsus, jų trukmę. Būtent šiuo metu formuojasi neuronų tinklo mažosios dalelės.
Neleiskite smegenims tingėti
Nespauskite vaikų tik prieš egzaminus
Manau, visiems aišku – jei V. Šekspyras, V. A. Mocartas, A. Puškinas ir kiti garsūs menininkai pabandytų išlaikyti valstybinį egzaminą, neišlaikytų. Ir IQ testo rezultatai būtų prasti. Ką tai rodo? Kad IQ testas – niekam tikęs, juk niekas neabejoja Mocarto genialumu.
Yra tokia karikatūra – į medį bando įlipti įvairūs gyvūnai: medis, žuvis ir dramblys. Kai kurie gyvūnai iš principo nesutverti lipti į medį, o būtent tai mums siūlo šiuolaikinį švietimo sistema su savo valstybiniais egzaminais.
Manau, tai – didelė žala. Žinoma, jeigu norime paruošti gyvenimui žmones, kurie dirbs prie konvejerio, ši sistema tinka. Bet tada turime pasakyti: viskas, dedame civilizacijos tobulėjimui tašką, naujų šedevrų mums nereikia, gana – nėra kur jų dėti. O jei norime užauginti kūrėjus, ši sistema – prasčiausia, kokią tik galima sugalvoti.
Mergaites ir berniukus mokykite skirtingai
Su berniukais reikia kalbėti trumpai ir aiškiai. Kad poveikis būtų maksimalus, jie turi įsitraukti į aktyvią veiklą, jiems nevalia ramiai sėdėti. Jie turi tiek energijos, kad vertėtų pasistengti nukreipti ją taikia tėkme, leisti išeiti – būtent pamokų metu.
Neuždarykite berniukų mažoje, uždaroje erdvėje, duokite jiems erdvės, galimybę judėti. Be to, berniukas reikia pateikti daugiau užduočių, sugalvoti varžybų, duoti mažiau nuobodžių užduočių raštu – iš jų jokios naudos.
Berniukus būtina girti už kiekvieną smulkmeną. Dar vienas įdomus faktas – pasirodo, berniukai turi mokytis vėsesnėse patalpose nei mergaitės, antraip jie gali užmigti.
Mergaitės mėgsta dirbti grupėmis, joms reikia kontakto. Jos žiūri viena kitai į akis, mėgsta padėti mokytojams. Tai svarbu – nereikia saugoti mergaičių, kad nepargriūtų, neišsiteptų, jos turi jausti „kontroliuojamą riziką“. Jei yra tikimybė pargriūti, tegu griūva ir mokosi su tuo tvarkytis.
Dėmesingas, individualus metodas – ir mergaitė gali tapti geriausia. Ne visi prastai besimokantys yra negabūs, kai kurie iš jų – Leonardai da Vinčiai, visiems laikams žlugę dėl genialių mokytojų pastangų.
Darykite pertraukas
Įprastai manoma – jei mokydamasis vaikas kažką pamiršo, tai negerai, jei nukreipė dėmesį, blogai, o jei užsnūdo – košmaras. Tai netiesa. Pertraukos – ne trukdo įsiminti medžiagą, o atvirkščiai – padeda. Jos suteikia smegenims galimybę įsisavinti gautą informaciją. Jei kažką reikia skubiai rytdienai išmokti, patartina perskaityti ir eiti miegoti. Pagrindinis smegenų darbas vyksta, kai miegame. Tam, kad informacija patektų į ilgalaikę atmintį, reikia laiko, kad įvyktų tam tikri cheminiai procesai, kurie vyksta būtent miego metu. Nuolatinė įtampa, kad kažko nespėjote, kažkas nepavyko, kad suklydote, – didžiausia sau daroma žala. Nereikia bijoti klaidų. Kad būtų lengviau mokytis, reikia suprasti – mokymasis vyksta nuolat, ne tik prie rašomojo stalo.