Klausimas. Esu keblioje situacijoje – nežinau kaip sutaikyti mamą su sese. Jos visą laiką pykstasi, šįkart sesė dėl kažkokių tai priežasčių neskambina jai.
O mama man skambindama, visada klausinėja apie ją, lieja ašaras, sako „ar kalbėjai su sese? Kodėl ji taip su manim elgiasi ? Už ką? Paskambink jai paklausk“.
Aš žinau, kad mama tikrai pergyvena dėl jos, bet jaučiuosi įsprausta į kampą ir pati dėl jų abiejų labai pergyvenu. Jeigu sesei bandau kažką sakyt – ji ignoruoja arba prieštarauja.
Aš manau, kad yra kažkokios nuoskaudos, išlikę iš vaikystės. Kai buvom mažos, netekom vyresniojo brolio, gal tai susiję?
Prieš metus sesė išsiskyrė su ilgamečiu draugu, jie kartu prabuvo 8 metus. Ji suprato, kad jo nebemyli ir išsiskyrė. Nuo to laiko blaškosi ir labai pasikeitė. Studijuoja tapybą, niekur nedirba ir nebando ieškotis darbo. Prašau, patarkite, kaip kalbėtis su sese? Ką daryti?
Roberta (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Asta Budvytienė
Sveika, Roberta, ačiū už klausimą, jis aktualus daugeliui žmonių! Jis nuolat keliamas konsultacijose – iš serijos „Kaip man pakeisti kito žmogaus elgesį?“ Tu pati kenti, nes du tau artimi žmonės pykstasi ir jaučia vienas kitam neigiamus jausmus.
Kaip suprantu iš laiško, tu net nežinai, kada ir dėl ko jos susipyko, ir kokia katė perbėgo joms per kelią.
Kaip teigia Katie Byron, gyvenime yra trijų rūšių reikalai: mano, kitų žmonių ir Dievo. Kančia gyvenime atsiranda, kai žmogus ima kištis į kitų žmonių ar Dievo reikalus. Pavyzdžiui, pyksta dėl blogo oro, neteisybės pasaulyje, likimo (Dievo reikalai) arba kad kažkas neklauso jų patarimų, nemandagiai elgiasi, turi neteisingą nuomonę apie mus (kitų žmonių reikalai).
Kaip manai, mamos ir sesės nesantaika, kieno reikalas? Žinoma, kad jų. Tačiau spręsdama už jas, tu sukeli sau daug bereikalingos kančios, švaistai savo energiją.
Jei nori išsilaisvinti iš savo kančios, paleisk kitų žmonių reikalus. Kaip tai padaryti? Užduok pati sau tokius griežtus ir gal net nemalonius klausimus:
- O kodėl manai, kad tau spręsti, kam su kuo ir kaip bendrauti?
- Kodėl sesės darbas ar nedarbas – tavo sprendimas?
- Nejaugi tikrai tiki, kad jų santykiai – tavo reikalas, o ne jų?
Jų nesantaika – jų pačių pasirinkimas. Tik priėmusi šį požiūrį, susitaikiusi su tuo, jog jos gali ir visą gyvenimą pyktis, gali imtis (arba nesiimti – čia jau tavo reikalas) tarpininkės vaidmens.
Gali jų išklausyti ir pabaigoje pasakyti: „Gaila, kad abi, suaugusios moterys, kankinatės ir negalite susitarti“. Gal tiesiog tiesiai šviesiai pasiūlyk susitikti ir išsiaiškinti? Arba duoti viena kitai (taip pat ir tau) ramybę?
Galima švelniai, savais žodžiais pasakyti, kaip kita pusė jaučiasi. Pvz., „Mama, sesė kenčia dėl išsiskyrimo, todėl dabar taip keistai elgiasi.“, „Sese, mama jaučiasi atstumta, kai tu jai neskambini, nesupranta ko pyksti“ ir t.t. Čia jau reiks „išjungti“ papildomas emocijas. Likti turi tik 100 proc. susitaikymas su esama padėtimi ir 50 proc. noro padėti. Ir jokių lūkesčių, nes pastarieji tik kelia įtampą ir didina nusivylimą.
Jei esi stiprių nervų, gali pabandyti abi pasikviesti pas save į svečius. Pokalbiui prie arbatos. Alkoholio nerekomenduoju, nes jis prislopina sveiką protą, todėl situacija gali tapti nekontroliuojama. Stiprius nervus paminėjau dėl to, kad privalėsi susitaikyti, kad pabaiga gali būti visokia:
- jos ims kalbėtis ir susitaikys (idealus atvejis),
- taip pat (bent viena) gali atsisakyti važiuoti,
- susitikę susipyks, ims šaukti viena ant kitos,
- ims kaltinti tave dėl savo nesantaikos (kartais pasirenkamas „atpirkimo ožys“)…
Na, scenarijų gali būti įvairių. Todėl nusiteik bet kam. Bent jau būsi pabandžiusi.
Dar sakai, kad sesė po išsiskyrimo su draugu, labai pasikeitė ir ėmė blaškytis. Galbūt jai reikia specialistų pagalbos. Pabandyk pasiūlyti, akcentuodama, kaip tu supranti jos kančią ir norėtum padėti.
Linkiu stiprybės ir kantrybės!