Daugiau laisvės rinktis
„Cezario pjūvio operacija moters pasirinkimu nėra naujovė, kitos šalys šį klausimą išsprendusios, įskaitant mūsų kaimynus latvius, estus. O mūsų moterys važiuodavo gimdyti į užsienį arba tokios operacijos Lietuvoje buvo atliekamos šešėlyje. Gerai, kad pamažu vyksta pokyčiai“, – sako trejus metus šį klausimą kelianti M.Danielė.
SAM pakeitė cezario pjūvio operacijų atlikimo tvarką, kai šios operacijos atliekamos ne dėl medicininių priežasčių, o gimdyvių pageidavimu. „Pokyčiai inicijuoti po diskusijų su Seimo nariais, nevyriausybinių moters teises ginančių organizacijų, Lietuvos akušerių ginekologų sąjungos, gydymo įstaigų atstovais“, – sako SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė.
Nebemokės komplikacijų atveju
Iki šiol cezario pjūvio operacija ne dėl medicininių indikacijų, bet nėščiosios pageidavimu galėjo būti atliekama tik specialistams nustačius santykines indikacijas: jei pacientė anksčiau buvo patyrusi reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, jei tai pirmasis vyresnio amžiaus moters gimdymas, jei moteris patiria padidėjusią socialinių ar kitų veiksnių riziką. Šias indikacijas nustatydavo ir sprendimą priimdavo daugiadalykė specialistų komanda, kurią sudarė gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas neonatologas ir medicinos psichologas, o prireikus – ir kiti specialistai.
Nuo šiol daugiadalykė specialistų komanda santykinių indikacijų nebevertins ir sprendimą priims įvertinusi medicinines indikacijas, taip pat bus atsižvelgdama į bendrą pacientės sveikatos būklę bei galimus rizikos veiksnius.
„Iki šiol pasirašydama sutartį su cezario pjūvio operacijos paslaugą teikiančia įstaiga, moteris sutikdavo apmokėti ne tik paslaugos išlaidas, bet ir išlaidas dėl kilusių komplikacijų. Tokia praktika nėra būdinga ir netaikoma jokioms kitoms medicininėms paslaugoms. Tai tarsi moterų baudimas už cezario operacijos pasirinkimą“, – sako M.Danielė.
Atnaujinus tvarką, pacientei ar naujagimiui dėl po cezario pjūvio operacijos atlikimo kilusių komplikacijų diagnostikos ir gydymo paslaugos bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Kaip ir iki šiol cezario pjūvio operaciją, kai ji atliekama ne dėl medicininių priežasčių, pacientė turės apmokėti savo lėšomis. PSDF lėšomis operacija atliekama tik esant nustatytoms medicininėms indikacijoms, kai gimdymas natūraliu būdu gali sukelti pavojų motinos arba vaisiaus gyvybei.
Pacientė, norėdama pasikonsultuoti dėl galimybės atlikti cezario pjūvio operaciją nesant medicininių indikacijų, ne anksčiau kaip 22 nėštumo savaitę, bet ne vėliau kaip 37 nėštumo savaitę, turėtų kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą toje gydymo įstaigoje, kuri atlieka cezario pjūvio operacijas.
Bijo gimdyti pačios
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos narė akušerė Agnė Škudienė įsitikinusi, kad pokyčiai – sveikintini: „Galimybė rinktis jau savaime yra gerai. Juk susitarimai egzistavo ir anksčiau. Didžioji dalis moterų, kurios norėdavo cezario pjūvio operacijos, rasdavo būdų, kaip jį susiorganizuoti. Puiku, kad atsirado oficialus kelias.“
Akušerės teigimu, rinktis operacinį gimdymo būdą moteris dažniausiai verčia nerimas. „Ta sąvoka „baimė“ dažnai sumenkinama. Manau, moterys dažniau bijo ne skausmo, nors ir tokia baimė suprantama bei normali. Baimė formuojasi per asmeninę, per artimų moterų patirtį, kai susiduriama su nepagarba, šaltumu, nugalinimu ir nežinomybe gimdyklose. Deja, Lietuvoje su gimdyve retai sukuriamas tvirtas, palaikantis ryšys. Remiantis Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausos duomenimis, su fizinio ar emocinio smurto apraiškomis kasmet susiduria apie 16 proc. gimdyvių. Taigi, situacija liūdna“, – pasakoja A.Škudienė.
Dėl šių priežasčių, anot pašnekovės, gimdyvės renkasi aiškiai protokoluotą cezario pjūvį. „Moteris supranta, kad bus operacija, bus randas, bus sunku. Bet ji žino, ko tikėtis. Gimdykloje daug nežinomybės ir beveik jokio emocinio ryšio. Australija, Naujoji Zelandija, kaip akušerijos srities lyderės, vadovaujasi tęstine akušerine priežiūra. Moteris nuo pat nėštumo iki pat kūdikio nujunkymo bendrauja su nekintančia akušerių komanda. Jos prižiūri nėštumą, priima gimdymą, lanko namuose, padeda žindyti… Sukūrus ryšį, stipriai mažėja baimių ir nepasitikėjimo. To mes pasigendame“, – apgailestauja medikė.
Pritaria ne visos ligoninės
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas sako, jog klinikose operacijos buvo ir bus daromos tik esant medicininėms ar santykinėms indikacijoms. „Įsakyme numatyta, kad ligoninės neprivalo atlikti cezario pjūvio operacijos nėščiosios pageidavimu. Mūsų požiūriu, ši idėja prieštarauja visiems sveikiems akušerijos gerosios praktikos principams. Apgailestaujame, kad ministerija į specialistų siūlymus atsižvelgė tik iš dalies. Tęsime diskusiją ir sieksime būti išgirsti bei suprasti“, – sako vadovas.
Šiuo metu Kauno klinikose cezario pjūvio operacijos atliekamos esant medicininėms ar santykinėms indikacijoms, kai gimdymas natūraliais gimdymo takais kelia didesnę riziką moteriai ir (ar) naujagimiui nei atliekama cezario pjūvio operacija.
Profesoriaus teigimu, operacijos metu komplikacijų tikimybė yra žymiai didesnė, nei gimdant natūraliu būdu: moterys netenka daugiau kraujo, ženkliai didėja infekcijų tikimybė, gali būti pažeidžiami vidaus organai, didėja embolijos rizika. Su kiekviena atlikta cezario pjūvio operacija pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikius varginančius skausmus. Didėja netaisyklingo placentos tvirtinimosi tikimybė kitų nėštumų metu ir su tuo siejamų komplikacijų rizika.
„Naujagimiui operacijos metu didėja pažeidimo, įpjovimo tikimybės, kvėpavimo nepakankamumas gimus, reikalaujantis gydymo intensyvioje terapijoje, ateityje bronchinės astmos, alergijos, kvėpavimo ir žarnyno infekcijos“, – galimų komplikacijų sąrašą tęsia prof. M.Kliučinskas.
Anot mediko, moterys turėtų būti skatinamos gimdyti natūraliais gimdymo takais.