Tad nors ir kaip norisi moksleivius palepinti, juk vėliau jie daugiau niekuomet nebeturės tokių ilgų atostogų, padirbėti vasarą vaikai yra skatinami ne vienoje šeimoje. Tik kartais atrodo, kad moksleiviui, ypač nepilnamečiui, susirasti darbą labai sunku ar net neįmanoma. Kaip yra iš tiesų, aiškinamės su Lietuvos darbo biržos atstovais, ūkininkais ir pačiais moksleiviais.
Biržoje registruojasi nuo sausio
Pagal duomenis vasarai prasidedant, sausio–gegužės mėn. šalies teritorinėse darbo biržose įregistruota 550 mokinių, iš jų – 430 nepilnamečiai. Įdarbinti 38 mokiniai, iš jų 13 – nepilnamečių.
„Įdarbinimas dažniausiai įsibėgėja tik prasidėjus vasaros atostogoms. Mokiniai žemės ūkyje, manau, yra pageidaujami. Praėjusiais metais vasaros sezono metu mokiniams buvo sukurta apie 1 tūkst. darbo vietų, šiemet – beveik 2 tūkst., dvigubai daugiau. Tokie skaičiai gauti pagal teritorinių darbo biržų ir Jaunimo darbo centro skyrių darbdavių atliktas apklausas. Sunku pasakyti, kiek iš minėtų darbo vietų bus būtent žemės ūkyje, nes patys ūkininkai dažnai tiesiogiai kreipiasi į artimiausias bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas“, – sako Lietuvos darbo biržos prie SADM Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė.
Matyt, tiesioginiai kontaktai tarp moksleivių ir ūkininkų yra išties populiaresni, nes, pavyzdžiui, gegužės 31 d. registruotų laisvų darbo vietų mokiniams buvo 103, iš jų žemės ūkyje – tik aštuonios: trys – uogų skynėjų, po vieną – gėlių augintojo, šiltnamio darbininko, pagalbinio darbininko žvėrelių fermoje ir grūdų elevatoriuje bei kopūstų ravėtojo.
Įdomu pastebėti, kad pernai vasarą biržoje registruotų vietų mokiniams buvo apie 600, iš jų žemės ūkyje – per 40. Darbo biržos duomenimis, dažniausiai moksleivius dirbti priima Prienų, Kėdainių, Radviliškio, Marijampolės, Šalčininkų, Anykščių, Kauno, Utenos rajonų ūkininkai, dažniausiai ieškantys uogų skynėjų, ravėtojų, pagalbinių darbininkų.
Ūkininkai dažniausiai priima mokinius nuo 16 m. dirbti pagal paslaugų kvitus. Vieni mokiniai dirba dieną kitą, kiti – visą sezoną. Nepilnamečiams draudžiama dirbti fiziškai ir psichologiškai per sunkius darbus arba tokius, kur galimi sveikatai kenksmingi veiksniai (toksiški, kancerogeniniai, mutageniniai). Draudžiama dirbti ten, kur galimas kenksmingas spinduliuotės poveikis, yra nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat gresia per didelis šaltis, karštis, triukšmas, vibracija. Nepilnamečiai negali dirbti naktimis.
Ūkininkai paprastai siūlo daug rankų darbo, tad ieško ravėtojų, uogų skynėjų, galvijų ganytojų, pagalbinių darbininkų malūnuose ir grūdų sandėliuose. Kauno teritorinės darbo biržos darbdavių apklausos rezultatai rodo, kad Kėdainių skyriuje daugiausia darbo siūlymų pateikė būtent ūkininkai – 30 vietų.
Moksleivių nesibaido
Ūkininkai gana noriai priima į darbą mokinius, nes šie pageidauja būtent sezoninio darbo ir eina dirbti ten, kur reikia kruopštumo, o apmokama pagal darbo rezultatus.
Stanislava Stanynienė iš Marijampolės savivaldybės kas vasarą priima po 10–15 mokinių, o šie pagal paslaugų kvitus skina uogas net geriau nei suaugusieji.
UAB „Evaldo daržovės“ iš Šalčininkų rajono, tiekianti žalumynus visai Lietuvai, priima moksleivius skinti ir rauti daržoves. Tame pat rajone esanti UAB „Baušų ūkis“ priima galvijų prižiūrėtojus.
Zita Mureikienė Kauno r. įdarbina apie 30 mokinių, tarp jų ir nepilnamečių, žemės ūkio darbams. Moksleiviai skina braškes, avietes, o kiti jas pardavinėja prie prekybos centrų.
Kasmet moksleivių įdarbina trys Kėdainių rajono ūkininkai: Vidmantas Kvedaras – maždaug po 20, tarp jų ir nepilnamečių nuo 16 metų, kaip ir kaimynystėje įsikūręs Vidmantas Girdzijauskas, o Virgilijus Kuprevičius – kasmet apie 15 moksleivių.
Tačiau tiek daug moksleivių talkininkų reikia tik stambiesiems ūkininkams, daugeliui pakanka vos kelių ir ne visai vasarai. Pavyzdžiui, ūkininkas Karolis Bauža iš Jurbarko priima po keturis mokinius pagal paslaugų kvitus pagalbiniams žemės ūkio darbams.
Kiekvienais metais penkis mokinius įdarbina Vlado Letuko ūkis ir Onos Sungailienės ūkis iš Šilalės. Jie priima uogų skynėjus.
„Mano ūkyje moksleivių talkininkų įvairiu metu reikia nevienodai. Pavyzdžiui, kol šilauogių krūmeliai buvo maži, mažiau ir uogų. Viskas priklauso nuo derliaus pradžios ir pabaigos, tačiau pačiu darbymečiu, būna, dirba 10 ar net 20 vaikų. Žinoma, ne visą dieną, tik kol nekaršta, nuo 7–9 val. ryto iki 13–14 val. Taip yra ne tik dėl karščių, o dėl to, kad vaikams darbas greičiau nusibosta nei suaugusiesiems. Prisiminkime patys save vaikystėje, juk dirbti iki vakaro atrodo neįmanoma. Man su vaikais dirbti lengviau, jie drausmingi, pasakai ir klauso, daro tai, ką reikia, dar nemoka gudrauti ir sukčiauti. Moku pagal tai, kiek surenka uogų: kilogramas šilauogių – 50 euro centų. Tie, kam sekasi, prirenka daugiau, kiti mažiau, bet uždarbis motyvuoja, tad norintys užsidirbti labiau stengiasi“, – apie savo talkininkus pasakoja Ona Sungailienė.
Ji į savo šilauogių plotą, kuris užima 4 ha, darbuotis priima moksleivius nuo 14 metų, tačiau įgudusieji tokio darbo nori ir vėliau, tad studentų tarp skynėjų irgi galima rasti.
„Jei per savaitę lietus netrukdo, sekmadienį stengiamės nedirbti. Jeigu lyja, o sekmadienis gražus, tenka dirbti, bet vieną savaitės dieną visi turi laisvą. Vaikai dažniausiai užsidirba 10–20 eurų per dieną“, – sako ūkininkė.
Dirbo jau tris vasaras
„Utenos rajone didelių daržininkystės ūkių daugiausia Užpalių seniūnijoje. Ūkininkai kasmet įdarbina Užpalių miestelio jaunuolius, Užpalių gimnazijos mokiniai šiltnamiuose skina pomidorus ir agurkus. Į darbo biržą šie ūkininkai dėl sezoninio įdarbinimo nesikreipia, todėl negaliu nurodyti tikslaus įdarbinamų mokinių skaičiaus“, – sako Lietuvos darbo biržos atstovė M. Jankauskienė.
Užpalių gimnazijoje to skaičiaus irgi niekas negalėjo pasakyti – neskaičiuoja, kas ką veikia per atostogas, težino, kad vasarą darbo susiranda nemažai vaikų.
„Vaikai labai džiaugiasi gavę darbo. Šiltnamiuose jo atsiranda daug anksčiau nei baigiasi mokslo metai. Pavasarį ten labai reikia rankų, tačiau įsidarbina vos vienas kitas. Daugiausia dirba vasarą, kiek žinau, nuo ankstyvo ryto, o paskui dar ir vakare. Vaikams vasarą sunku keltis, tad ieško ir kitokių darbų, pavyzdžiui, renka sraiges.
Aplink daug naujų modernių šiltnamių, bet rankų darbo juose daug – pomidorų pažastėles išskabyti, agurkus nuskinti. Į ūkius gyvulių prižiūrėti vaikai nenoriai eina – sunku. Anksčiau netoliese buvo dideli serbentynai, juose daug vaikų noriai dirbdavo, tačiau dabar nei uogynų, nei darbo nebėra“, – pasakoja Užpalių gimnazijos abiturientų auklėtoja Birutė Masonienė.
Abiturientė Gintarė Bučinskaitė sako dirbusi šiltnamiuose jau tris vasaras ir tuo labai patenkinta, nors iš pradžių buvo labai sunku.
„Namie daržų neravėdavau, tad vos pradėjus dirbti buvo nelengva. O dar karštis šiltnamiuose, pirmą mėnesį buvo baisu. Maždaug po mėnesio pripratau, įgudau ir tapo lengviau. Darbai įvairūs – reikėdavo ir palaistyti, ir vaisius skinti. Kokių darbų atsirasdavo, tuos ir reikėdavo padaryti. Užmokestis skaičiuojamas už 8 valandas, per dieną – apie 15 eurų. Dabar man labiau patinka darbo grafikas. Pirmus metus į darbą eidavau 6 val. ryto ir būdavau iki 10 val., paskui dar reikėdavo ateiti nuo 17 val. Tai gana nepatogu, sugrįžus iš darbo niekur negali išvažiuoti. Trečiąją vasarą jau ateidavau 6 val. ryto ir dirbdavau 8 valandų darbo dieną, o paskui išeidavau namo, taip patiko daug labiau“, – pasakoja Gintarė.
Mergina kas vasarą dirba visus tris mėnesius, tad visas uždarbis lieka jos pramogoms ir trokštamiems pirkiniams, juk gyvena su tėvais.
Konkurencija ūkininkams
Lietuvos darbo biržos atstovė M. Jankauskienė sako, kad didžiausia moksleivių paklausa yra ne žemės ūkyje, o kurortinėse vietovėse. Daugiausiai laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra įregistruojama pajūryje ir Druskininkuose. Tačiau ten reikia mokėti susikalbėti su klientais anglų ir rusų kalbomis, naudotis kasos aparatu. Svarbu ir komunikabilumas, motyvacija dirbti. Ankstesnė darbo patirtis dažniausiai nėra būtina, tačiau traktuojama kaip privalumas.
„Dažniausiai darbuotojams, dirbantiems darbo patirties ir įgūdžių nereikalaujančius darbus (padavėjams, kambarinėms, pagalbiniam personalui), yra siūlomas minimalus 350 Eur atlyginimas. Daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams šiais metais didžiuosiuose miestuose įregistravo darbdaviai, veikiantys statybos, paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose. Pastarajame ieškoma apželdinimo technikų, miško sodintojų, kvalifikuotų žuvininkystės ūkio darbininkų, nekvalifikuotų apželdinimo ir pagalbinių darbininkų“, – vardija darbo biržos atstovė.
Darbdavių apklausa rodo, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos regionuose 160 darbdavių ketina įdarbinti apie 950 nepilnamečių ir pilnamečių moksleivių. Teritorinės darbo biržos ketina priimti moksleivius ir studentus dirbti viešuosius darbus: Klaipėdoje – 288, Marijampolėje – 71, Šiauliuose – 70, Vilniuje – 98. Viešiesiems darbams pasamdyti jauni asmenys paprastai tvarko mokyklų, darželių, globos namų aplinką, pjauna žolę, prižiūri gėlynus, sodina medžius.