Siekdami patogumo neretai atžalai nuo pat mažens įduodame plastikinį šaukštą srėbti košei iš plastikinio indelio. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad iš šios medžiagos pagaminti indai gali būti ne pats geriausias pasirinkimas.
Sunku prognozuoti
Pasak VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojo vaikų gastroenterologo doc. dr. Vaidoto Urbono, nors plastikiniai indai ir leidžiami naudoti, viskas nėra taip paprasta.
„Kai sukuriamos kokios nors naujos medžiagos, kurių gamtoje nėra, ir leidžiamos naudoti, labai sunku prognozuoti, kaip tai atsilieps ateityje. Kalbant apie plastiką yra labai daug klausimų – kaip veikia jo sudedamosios dalys, skildamos ir reaguodamos su riebalais, karščiu, rūgštimi.
Tokios medžiagos kaip plastikas nėra, tai yra tam tikras junginys – makromolekulės skilimo procese gali pasigaminti daug vadinamų tarpinių metabolitų. O kaip jie veikia organizmą, niekas nežino. Tarkim, jeigu pasižiūrėtume į literatūrą, kokių toksinių medžiagų irstant plastikui buvo ieškota prieš dešimt metų ir ko dabar ieškoma, matyti didžiulis skirtumas. Anksčiau ieškota keleto dalių, dabar – jau kelių dešimčių, nes vis atrandama, kokie nauji metabolitai susidaro“, – kalbėjo pašnekovas.
Yra galimybė rinktis
Gydytojo pastebėjimu, blogiausia, kad tų į organizmą nedideliais kiekiais patenkančių dalelių vizualiai neįmanoma pamatyti.
„Jei apsinuodijus simptomai išryškėja greitai, šiuo atveju toksinės medžiagos kaupiasi ilgus metus ir jų poveikio sveikatai negalima numatyti“, – sako doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Jis pridūrė, kad ne kartą atsitikę taip, kad kokie nors ilgai vartojami vaistai turi tokį pašalinį poveikį, kuris anksčiau nebuvo pastebėtas – tuomet jie išimami iš apyvartos. Būna ir taip, kad ištiriama medžiaga pasirodo saugi, tačiau po kažkiek metų, atsiradus geresnei tyrimo technikai paaiškėja, kad vis dėlto ji išskiria žmogui nesaugių medžiagų, apie kurias nieko nebuvo žinoma.
„Taigi negaliu tvirtinti, kad plastikas žalingas, bet visada lydi abejonė, ar jis išties yra saugus. Todėl kyla klausimas, ar šios medžiagos negalime pakeisti kažkuo kitu, laiko patikrintomis medžiagomis – stiklu, nerūdijančiu plienu, medžiu“, – sakė gydytojas, pabrėždamas, kad patogumas renkantis indus neturėtų būti pagrindinis argumentas.
Gydytojas pridūrė, kad jau įrodyta, kad palaikius geriamąjį vandenį plastikiniame butelyje, įkaitintame iki 60 laipsnių temperatūros, mes gersime toksines medžiagas, praskiestas vandeniu.
„Todėl vandenį verta pirkti supilstytą į stiklinę tarą. Neatsitiktinai vis daugiau oficialių renginių siūloma atsigaivinti vandeniu būtent iš stiklinių buteliukų. Be to, nerekomenduočiau šildyti maisto plastikiniuose induose, net jeigu naudojimo instrukcija tai leidžia, nes kuo aukštesnė temperatūra, tuo didesnė tikimybė, kad dalis plastiko pateks į maistą“, – sako gydytojas.
Verta žinoti
Naudojant keraminius indus, anot gydytojo, reikia daugiau atidumo. Kol jie yra nepažeisti, be emalio įtrūkimų, galima sakyti, yra saugūs, tačiau atsiradus net ir nedideliems įtrūkimams į organizmą patenka švinas, kuris naudojamas keramikos gamyboje.