Juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: visapusiškai gabūs vaikai ir turintys kažkokių konkrečių gabumų.
Pirmasis variantas – vaikai, kurie aplenks bendraamžius visose srityse. Jo gabumai dažniausiai pasireiškia individualiu žinių įsisavinimo tempu, originaliais ir nestandartiniais sprendimais, įdomiau nei įprasta kitiems bendraamžiams realizuojamais projektais. Gabūs vaikai geriau mokosi, gauna geresnius įvertinimus. Juos galima apibūdinti kaip smalsius, aktyvius, gebančius susirasti atsakymą į bet kurį dominantį klausimą.
Antrasis variantas – vaikai, kurie išsiskiria bendraamžių fone nešablonišku mąstymu ir neįprastais praktinių ir gyvenimiškų uždavinių sprendimo būdais. Neretai tokie žmonės laikomi ne genijais, o maištininkais. Ir už tą maištingumą juos dažnai smerkia.
Dirbti su konkrečių vystymosi ypatumų turinčiais vaikais yra kur kas sunkiau, nei su jų bendraamžiais, kurie niekuo neišsiskiria iš bendrų standartų. Neretai tokie vunderkindai sukelia negatyvią aplinkinių reakciją ir netgi pyktį. Dėl tos priežasties ypatingų vaikų adaptacija vyksta žymiai sudėtingiau, lyginant su paprastais vaikais, su jais reikia padirbėti individualiai.
Gabių vaikų problemas galima išskirti į atskirą sąrašą. Jam, psichologų ir kitų specialistų, kurie tiria vystymosi ypatumus vaikiškame amžiuje, nuomone, priklausytų:
- Bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais problemos;
- Problemos su savo paties elgesiu;
- Problemos su kūrybinio aktyvumo ugdymu;
- Sunkumai formuojant emocinę sferą.
Pirmuoju atveju kalba eina apie sudėtingus tarpusavio santykius kolektyve. Gabus vaikas gali atrodyti kaip išsišokėlis klasės draugų fone, kaip „moksliukas“. Jo siūlomi uždavinių sprendimai pakankamai saviti ir įdomūs, už tai jis reguliariai giriamas, o tai sukelia neigiamą bendraamžių reakciją. Pasitaiko situacijų, kai į gabius vaikus negatyviai žvelgia ir suaugusieji. Juk bendravimas su mažu išsišokėliu ir visažiniu standartiniam suaugusiam jokio malonumo neteikia. Tokių vaikų samprotavimai dažnai laikomi pasikėsinimais į suaugusių žmonių autoritetą.
Elgesio kontrolės srityje gabiems vaikams irgi nelengva. Juos atgraso monotoniškas ir rutiniškas darbas, kuris sudaro didžiąją užduočių dalį. Šie vaikai labiau linkę į savotiškus kūrybiškumo pliūpsnius, sprogimus. O tai reiškia, kad jie praras susidomėjimą kokia nors veikla dar iki jai pasibaigiant. Ir netgi rezultatai nevilios jų grįžti atgal į nuobodžią rutiną.
Gabių vaikų kūrybinis vystymasis – apskritai paradoksas: gabūs mažyliai linkę giliau įsisavinti žinias ir plačiau praplėsti savo akiratį. Ir tuo pat metu, nežiūrint į turimą kūrybinį potencialą, juos labai lengvai išmuša iš vėžių mokytojo pateikta būtent kūrybinė užduotis. Juk ta užduotis jam vis tiek yra ne sava, ji įpiršta iš šalies ir neleidžia pilnai atsiskleisti savos kūrybos.
Gabiems vaikams kyla konfliktų ir emocijų sferoje. Jie renkasi vienatvę, kad galima būtų detaliai ištyrinėti savo susidomėjimo objektus. Didžioji dalis tokio vaiko emocijų paslėpta viduje. Kartais gabūs mažyliai skirstomi į vaikus-matematikus, humanitarus, tyrinėtojus, muzikantus ir t.t. Svarbiausia čia yra teisingai palaikyti vaiką, kad maksimaliai atsiskleistų talentas. Kiek daug tokių talentų buvo sužlugdyta vien dėl to, kad juos neteisingai ugdė ar apskritai neugdė.
Svarbiausias suaugusio žmogaus uždavinys – laiku įžvelgti vaiko potencialą ir reikiamai jį palaikyti. Nereikia kabinti etiketės „Jis ne toks kaip visi“. Vertėtų įsisavinti konkrečius pedagoginius instrumentus bendravimui su tokiais vaikais. Juo labiau, kad šiais laikais internete daug metodikų šia tema.
Taip pat vystant vaiko talentus verta pasitelkti specialistus – psichologus, pedagogus ir auklėtojus, kurie profesionaliai dirba su gabiai vaikais. Toks variantas padės geriau atskleisti mažylio potencialą.
Kartais tenka apsiriboti mokymosi namuose variantu, kadangi standartinė mokykla nesuteikia galimybės pilnavertiškai ugdyti talentų ir gabumų. Šiuo atveju galima lengviau sudaryti lankstų mokymosi grafiką ir surasti tokios mokomosios medžiagos, kuri pritaikyta būtent šio vaiko ypatumams.
Jei vis dėlto esama noro mokyti vaiką kolektyve, teks kreipti ypatingą dėmesį į mokytojo personą. Juk būtent nuo jo galiausiai priklauso galutinis rezultatas – nuo to, kaip jis ras bendrą kalbą su vaiku, kokią jam suteiks pagalbą, kad mažylis adaptuotųsi prie aplinkos, neužgniauždamas savo talentų.