Kalbėjau su juo, klausiau kodėl. Jis paaiškino, kad yra nesuprastas, nejaučia moralinės paramos iš artimųjų, nors visi mes jį mylime, aišku, dažnai visi paskendę savo rūpesčiuose darbuos, galbūt dar prisidėjo krizė. Tačiau vis dėlto...
Labai bijau išgyventi tai, kas buvo vaikystėje - bėgimai, slapstymasis, daug metų nepažinimo to, kuris yra artimiausias... Mano baimė yra antraeilis dalykas. Norėčiau gauti patarimą, kaip sustabdyti žmogų nuo gėrimo, kaip jam padėti morališkai? Kaip rasti būdą, kad gėrimai nepasikartotų? Nes kitaip iširs šeima...
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas
APIE ALKOHOLIZMO BAIMĘ
Jūs klausiate, kaip sustabdyti žmogų nuo gėrimo. O savo baimę laikote antraeiliu dalyku. Norėčiau pasiūlyti jums šiuos dalykus apversti. Ir palaikyti jūsų artimo draugo gėrimą antraeiliu dalyku. O savo baimę - pirmaeiliu. Mano siūlymas išeina iš to, kad alkoholio ir narkotikų vartojimas - dalykai labai intymūs. Tokie patys, kaip intymi higiena. Tik atrodo atvirkščiai - po intymaus tualeto žmogus būna švaresnis ir tvarkingesnis, o pavartojęs kvaišalų - bjauresnis ir labiau atstumiantis. Tačiau abu šiuos dalykas jungia viena - į šią sritį vartojantis jokiu gyvu neįsileidžia kitų - nevartojančių, o ypač neįsileidžia pasiruošusių jį gelbėti.
Ir štai artimieji žmonės, jaučiantys šią grėsmę, kad jų neįsileis, ima bijoti. Jie bijo, kad nuo šiol praras tą artimą žmogų. Ir liks vieni. Jūsų vaikystėje buvo visko: „bėgimai, slapstymaisis, daug metų nepažinimo to, kuris yra artimiausias...“ Ir čia aiškiai jaučiasi baimė: netekti to, kas buvo artimiausias. Likti vienai. Svetimą juk alkoholiką ramiau priimate: kiek jų svirduliuoja ar guli ant suoliukų, ant žolės, gatvėse! O savąjį pabandyk ramiai priimti... Norisi gelbėti, kontroliuoti, atimti iš rankų butelį, priversti išsivalyti skrandį.
O dabar pažiūrėkite į priklausomą žmogų ir atspėkite, kas jį skiria nuo nepriklausomo. Tai, kad daug vartoja? Ne. Tai, kad bijo likti be alkoholio ar narkotikų! Iš esmės jis bijo to paties, kaip ir jūs – likti be artimo jam alaus, vyno, brendžio butelio ar narkotiko dozės.
Tarsi gamta būtų supainiojusi jo smegenis ir vietoj meilės ir artumo su žmogumi jis renkasi aštraus kvapo skystį ar miltelius. Jūs tik pamanykite: vietoj artimo ryšio - chemiją! Smegenys juk universalios, ir gamta jas sukūrė taip, kad nesant meilės žmogui mes išgyventumėme be šios meilės, traukdami dūmelį ar gurkšnodami perrūgusias sultis. Juk kartais mylėti būna baugu ar skaudu. Medžiaga - paprastesnė.
Štai čia ir slypi jūsų baimės paslaptis - alkoholis jums - jūsų varžovas, atsistojantis tarp jūsų ir draugo. Anksčiau jūs su draugu buvote dviese, o dabar – trise. Ir jūs jaučiate riziką, kad jam alkoholis ar narkotikai vėl gali tapti geriausiu draugu. Tokiu, paskui kurį jis gali nueiti į sunkią priklausomybę, o gal net į mirtį.
Jeigu jūs sutinkate su tokiu situacijos matymu, tai klausimas toks: kaip jums išgyventi šio trikampio situacijoje?
Atsakymas toks pats, kaip ir atsiradus tikrai moteriai varžovei: išmokti elgtis išmintingai. Tai yra taip, kad būtumėte rami ir taikoje su pasauliu. Kvaila moteris, sužinojusi apie kitą moterį, ima vyrą kontroliuoti, sekti, kelti scenas. Ir galutinai jį atstumia. Išmintinga moteris, susidūrusi su vyro neištikimybe, paverkia, papyksta, o po to pasako: eik pas ją, jei nori.
Ir spėkite: kuri dažniau sulaukia vyro apsisprendimo pasilikti su ja? Teisingai, antroji. Nes vyras greitai persisotina nauja pažintimi, pamato ją visame gražume ir supranta: geresnės už žmoną jis neras. Ir pats, savo laisva valia apsisprendžia grįžti. O jei jam labai smarkiai trukdysit, tuomet parodysite, kad jums jo reikia labiau, nei jam - jūsų. Nepavydėtina pozicija moteriai, tiesa?
Panašiai elgiasi ir narkologai, gydantys alkoholikus. Jokiu gyvu jie jų nekontroliuoja, neseka, neverčia mesti gerti. Išvalo organizmą. O po to, kai išsiblaivina, ramiai taip paklausia: jei jau geri, tai ar pačiam įdomu, ką tau tai duoda? Įteikia jam į rankas savistabos knygutę, pašneka apie simptomus, pataria lankytis 12 žingsnių programoje ir Anoniminių alkoholikų draugijoje. Ir visa tai - be jokio spaudimo. Nes žino: imsi lįsti į geriančio intymų pasaulį - įsivelsi į nelygias grumtynes su gamta. O leisi apsispręsti, paliksi laisvą valią - pamatys alkoholikas ar narkomanas, kas yra duobės dugne, ir pats grįš atgal į blaivybę.
Taigi idealiu atveju jums ir padėtų tokia pozicija - nutolusi. Ir čia prasideda riba, už kurios jūs galite pastebėti: kiek pati esate priklausoma.
Jei teoriškai jūs su manimi sutinkate, bet praktiškai einate iš proto - jūsų priklausomybė stipri. Tai ir nemiga, kai jis užtrunka, ir kratos, ir nuolatiniai santykių aiškinimaisi, ir prašymai pažadų, kad mes. O jei jums tik labai nemalonu, tik labai liūdna - tai dar pusė bėdos.
Pasišnekėti su juo atvirai verta tik tokia linkime: man labai neramu, pikta. Ir viskas. Ir - kuo toliau nuo jūsų draugo problemų. Mylėti jį, mylėtis su juo, kalbėtis kitomis temomis - visa tai puiku. Bet stabdyti ir ypač „padėti morališkai“- šiukštu.
O jei jūs pasakysite: kaip aš galiu ramiai jaustis, mylėtis ir mylėti, kai jis geria? Jūs pasakysite man štai ką: aš nuo jo gėrimo emociškai priklausau. Kitais žodžiais, jūs neatsakote už savo nuotaiką ir planus. O atsako jis. Gers - nebus jums nuotaikos. Negers - bus džiaugsmas. Kas tai, jei ne jūsų atsakomybės už save kratymasis?
O jei jūs už save neatsakote, o atsako draugas - kas jūs tokia, kad jam morališkai padėtumėte? Tegu padeda narkologai ir išmintingi žmonės. Mokantys atiduoti kito žmogaus atsakomybę kitam į rankas ir pasiimti atsakomybę už save į savo rankas.
Štai toks nelengvas kelias laukia jūsų - išlaikyti meilę, bet meilę išmintingą. Kelias šis patikrintas. Ne viena jūs ėjote.
Sėkmės kelyje.
Olegas Lapinas