Pataria psichologė Jūratė Selilienė

Antrojo mažylio laukimas bei atėjimas į šeimą tampa rimta užduotimi tėvams, nes reikia dėmesį, kuris natūraliai reikalingas kūdikiui, padalinti dviems vaikams. Kas gi atsitinka su vaikais ir kodėl jie sako „nenoriu, nemylėsiu brolio ar sesutės“?

Vaikas pripranta, jog tėvų dėmesys yra skiriamas jam ir staiga jo pasaulyje viskas keičiasi. Sūnus jūsų pasakojimus apie broliuką ar sesutę sąmoningai girdi ir priima, tikėtina, jog labai jo/jos laukia, tačiau tuo pačiu vaikas jaučia (sąmoningai to negalėdamas įvardinti, nes tai pasąmonės lygmenyje vykstantys procesai), kad į jo gyvenimą atkeliauja konkurentas, su kuriuo reikės viskuo dalintis – taip pat mama ir tėčiu.

Savo frazėmis „nenoriu, nelaukiu, nemylėsiu“ vaikas dažniausiai prašosi tėvų dėmesio, gal jis pajautė, jog daugiau džiaugiatės mažylio atėjimu nei jo buvimu, atliktais darbeliais ir pan. Minėtos sūnaus frazės suteikia galimybę sustoti ir pamąstyti, kokiais momentais vaikui jūsų pritrūko, ką galbūt reikėtų pakeisti bendravime su pirmagimiu – pabandykite vaiko akimis pažvelgti į suaugusiųjų pasaulį. Tai padeda atrasti tuos momentus, kai sūnus pasijautė mažiau reikalingas.

Svarbūs momentai, gimus kūdikiui ir jam augant.

Netinkamas pirmagimio elgesys tiesiog signalas, kad jam trūksta tėčio ir mamos dėmesio.

Kol mama gimdymo namuose ar tada, kai ji grįžta iš jų, nerekomenduotina pirmagimio atskirti nuo šeimos, (pvz. išvežti pas senelius), nes vaikas gali pasijausti mažiau reikalingas. Svarbu, kad šeimos pokyčiuose dalyvautų visi šeimos nariai.

Mažyliui gimus, pirmagimis labai dažnai jaučiasi atstumtas, nes natūraliai tėvų dėmesio daugiau tenka kūdikiui. Tik svarbu nepamiršti, kad jūsų sūnui, taip pat kaip ir antrajam vaikui, reikia jūsų šilumos, dėmesio, apkabinimo, išgirdimo, jog yra mylimas ir reikalingas. Kai kūdikis miega, užsiimkite su sūnumi jam malonia veikla – pieškite, skaitykite ir pan.

Gimus mažyliui, reikėtų nekeisti buvusių taisyklių pirmajam vaikui, nepaisant to, kad jis gali sakyti „o kodėl jam galima, o man ne“. Tiesiog vaikas gali bandyti tėvų ribas ir tuo pačiu pasako, jog jam kažko trūksta – dažniausiai tėvų dėmesio, kurį bando užsitarnauti visai įmanomais būdais.

Kai sūnus ar dukra paaugs, norės brolio žaislų ir juos bandys išsireikalauti rėkimu, verkimu, atėmimu ar kitas būdais, svarbu nesutarimo metu neapkaltinti vyresniojo, neišsiaiškinus, kas jų bendravime įvyko, nes sūnus gali pasijausti nuskriaustas, mažiau mylimas bei gali auginti pyktį sesei ar broliui. Stenkitės nesakyti „tu vyresnis, todėl turi nusileisti“.

Tokiu atveju, kai bus sudėtinga nesutarimo metu atrasti teisų, sąžiningiausia sudrausminti, nubrėžti ribas, taisykles abiems vaikams.

Jeigu gimus sesutei ar broliukui vaiko elgesys labai pasikeitė (tampa agresyvus, nemiega, ir vėl šlapinasi į kelnes/lovą), rekomenduočiau kreiptis į vaikų psichologą. Su specialistu galėsite drauge aptarti konkrečius elgesio momentus, savo reakcijas į tam tikrą vaiko elgesį, pagalbos vaikui galimybes.

Sėkmės mažųjų auginime!

Jūratė

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)