Apie tai, kokius namų darbus reikia atlikti likus vos porai mėnesių iki vaiko gyvenime svarbios datos – 21 metų patirtį turinti „Šiaurės licėjaus“ pradinių klasių mokytoja Valdonė Navickaitė ir psichologė, programos „Didysis draugas“ vadovė Asta Blandė.
Pirmieji žingsniai – jau darželyje
Pedagogės V. Navickaitės teigimu, tiesiogiai ar netiesiogiai mokyklai vaikus rengiame jau nuo gimimo. Tėvai savo pavyzdžiu bei įsiklausydami ir girdėdami mažylius moko juos išreikšti savo jausmus, tinkamai bendrauti, susidoroti su iškilusiomis problemomis. Taip formuojami pirmieji savarankiškumo įgūdžiai, pratinama laikytis dienos režimo. Vėliau ugdomas poreikis skaityti knygas, noras pažinti pasaulį, atrasti, suprasti, atsakyti į klausimus.
„Viso to, tik kitame lygmenyje, reikės ir mokykloje. Kalbėdamiesi su vaiku, atverdami naujas knygas, skaitydami pasakas, dainuodami lopšines, keliaudami, lankydamiesi teatruose ir panašiai, mes rengiame vaiką naujam mokykliniam gyvenimo etapui“, - sako V. Navickaitė.
Tiesa, kryptingesnis, labiau apibrėžtas pasirengimas dažniausiai prasideda paskutiniaisiais ikimokyklinės vaikystės metais. Į šį procesą sėkmingai įsijungia ir pedagogai, kurie siekia realizuoti priešmokyklinio ugdymo programos nuostatas.
Mokykla – vaiko akimis
Kitas svarbus žingsnis, už kurį jau atsakingi tėvai, o ne ikimokyklinio ugdymo pedagogai, yra suformuoti pozityvius, tačiau tikrovę atitinkančius vaiko lūkesčius.
„Į mokyklą vaikas turėtų ateiti su noru didelėmis akimis pažinti pasaulį, rasti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus, išmokti tai, ko anksčiau nemokėjo. Žinoma, mokinys susidurs su gana aiškios struktūros veikla, tam tikromis taisyklėmis, aiškiai apibrėžtais reikalavimais. Tačiau labai svarbu, jog vaikas žinotų ir suprastų, kad taisyklės, nauji reikalavimai atsiranda ne todėl, kad taip reikia ar kažkas nori pajudinti tavąją komforto zoną, bet todėl, kad tai užtikrins didžiausią tavo sėkmę kopiant į mokslo ir žinių kalną“, - aiškina pradinių klasių mokytoja V. Navickaitė.
Pedagogei antrina ir psichologė Asta Blandė. Jei mokyklą pristatysime kaip iššūkį – gali būti, kad vaikas lauks jos kaip tam tikro nuotykio, kuriame turės suvaidinti tam tikrą vaidmenį. Psichologė šį etapą siūlo pristatyti pasitelkiant klausimus ir vaiko vaizduotę.
„Klauskite ir klausykitės. Bendraudami apie mokyklą, aptarkite, kuo mokykla skiriasi nuo darželio, pasikalbėkite apie pamokos trukmę ir kaip vaikas įsivaizduoja elgesio reikalavimus pamokos metu. Užduokite klausimus apie draugus ir bendravimą, kokią patirtį jis atsineša iš darželio ar parengiamosios klasės ir ką gali panaudoti kaip jau turimus įgūdžius. O svarbiausia – neskaitykite paskaitos apie mokinio taisykles, nes greičiausiai jis jų neįsimins. Būkite draugiški ir pagarbūs savo vaikui, tada ir mokykloje jis bus toks su kitais“, - pataria A. Blandė.
Priklausomai nuo to, su kokia emocija tėvai pristatys šį naująjį etapą, taip vaikas jį ir priims. Todėl nerimą balse derėtų pakeisti smalsumu ir susidomėjimu – tik taip būsimasis pirmokas pro duris išeis kupinas pasitikėjimo savimi ir pojūčio, kad jis šiandien yra „didelis ir svarbus“.
Papasakokite vaikui, dėl ko nerimavote jūs
Galiausiai, kiekvienas pirmasis žingsnis žmogaus gyvenime, o ypač augančio ir bręstančio, yra ypatingas. Kiek tėvai padės vaikui pasiruošti, tiek bus lengviau pasirinktu keliu keliauti. Todėl psichologė A. Blandė tėvams jau šiandien siūlo laikytis 8 patarimų, palengvinsiančių šį jaudinantį bei laukiamą vaikystės potyrį:
Svarbu suprasti, kad šiam perėjimui reikia skirti laiko – į mokyklą ruoškitės kiek įmanoma anksčiau – t. y., keletą mėnesių prieš svarbųjį įvykį.
Bendraukite su vaiku apie tai, kam jūs ruošiatės: pieškite, lipdykite, kurkite pasakas apie mokyklą, jame dirbančius žmones ir jų vaidmenį, leiskite vaikui parepetuoti, kaip jis ateina į mokyklą, su kuo sveikinasi, kur sėdi ir įsivaizduokite, kaip atrodo pamoka. Žaiskite mokyklą.
Keliaukite apsidairyti, kokios priemonės reikalingos mokyklai ir ko vaikas norėtų – susidarykite būtinų priemonių sąrašą.
Susipažinkite su mokykla, jos aplinka (tiek viduje, tiek išorėje), kad vaikas jaustųsi jaukiau.
Negąsdinkite vaiko mokykla – kiekviena aplinka įneša naujų ir nepamainomų patirčių ir brandos vaikui.
Pasidalinkite savo patirtimi su vaiku: kaip jautėtės, dėl ko nerimavote, tačiau akcentuodami tai, kad įvairios situacijos yra įveikiamos ir kad jūs, kaip suaugę, visada būsite pasirengę padėti.
Atsakykite į visus klausimus, kuriuos kelia vaikas.
Jei matote ypatingai stipraus nerimo ženklų, būtinai pasitarkite su psichologu.