Šiek tiek istorijos. Samojedai yra kilę iš Rytų Rusijos, Sibiro. Jie priklauso šiaurės kinkomų šunų grupei kartu su Aliaskos malamutu ir Sibiro haskiu. Samojedų veislės pavadinimas siejamas su tauta ir vietove, kurioje jie gyveno. Šie šunys lydėdavo žvejus ir medžiotojus į keliones. Protingi, ištvermingi ir raumeningi šunys prižiūrėdavo elnius ir traukdavo roges.
Dėl savo kailio ir vilnos šaltomis naktimis samojedai šildydavo žmones. Taip pat šie šunys dalyvaudavo ekspedicijose su žymiais keliautojais į Arktį ir Antarktidą. Pirmą kartą į Europą, tiksliau – Angliją, samojedai atkeliavo 1889 m. kartu su keliautoju Robertu Falconu Scottu. Pagal DNR tyrimų analizes samojedų veislė – viena seniausių pasaulyje.
Samojedų temperamentas. Samojedai yra atviri, šeimininkui atsidavę šunys. Mėgsta bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais. Šie šunys draugiški su visais šeimos nariais, tačiau dažniausiai išsirenka vieną, kurį myli labiausiai. Samojedai labai draugiški ir labai greitai prisiriša prie žmonių, tad nėra sutverti būti sargais, nors apie nepažįstamuosius praneša lojimu. Šie augintiniai pasižymi taikumu, nemėgsta triukšmo.
Samojedai mėgsta būti tarp žmonių, o būdami vieni – liūdi, patiria stresą ir gali pradėti keršyti, nuo sąmoningo badavimo iki daiktų naikinimo. Šie šunys gana tylūs, loja labai retai. Jie inteligentiški ir protingi, labai greitai perpranta savo šeimininkų charakterius, tad puikiai žino, kurio šeimos nario reikia prašyti saldumynų, papildomo pasivaikščiojimo ar tiesiog dėmesio. Dėl savo snukučio išraiškos samojedai žinomi kaip linksmi ir nuolat besišypsantys šunys..
Samojedų kailio priežiūra. Samojedų kalis yra dvisluoksnis, tankus, minkštas, purus, nepraleidžia vandens ar sniego. Dažnai šukuojamas samojedas visada atrodys švarus ir tvarkingas. Vieno kokybiško šuns iššukavimo per savaitę tikrai pakanka. Jei šuo iš lauko grįžta purvinas ir šlapias, nepulkite jo prausti ar šukuoti. Lieskite šuniui ramiai pagulėti ir išdžiūti, visas nudžiuvęs purvas nukris pats, jums beliks jį tik sušluoti.
Nors samojedų kailis atrodo reikalaujantis daug dėmesio, tačiau šio šuns prausti dažnai nereikia ir netgi nepatartina. Profilaktiškai galima su šampūnu prausti kartą per metus ar rečiau, kitaip gali kilti problemų su oda, o kailis gali prarasti savo gebėjimą išsivalyti pats. Kailis neskleidžia nemalonaus kvapo. Na, nebent tada, kai kailis sušlampa, gali būti juntamas šlapios vilnos kvapas.
Patariama kailį šukuoti palei plauką, dvejomis šukomis. Šukos su siaurais tarpais tarp dantukų skirtos viršutiniam kailiui, o su plačiais tarpais – pasiekti jų vilnaplaukius prie odos. Trumpai, bet dažnai šukuojant galima išvengti didelio plaukų kiekio šėrimosi metu. Nors samojedai šeriasi dažnai, tačiau jų šerius surinkti nesunku, nes kailis yra ilgo ar vidutinio ilgio, gerai matomas. Įdomus faktas, kad samojedų kailio vilna, turinti angoros savybių, dažnai naudojama mezgimui.
Samojedų ligos. Samojedai dažniausiai serga kaulų ir akių ligomis. Dažniausiai sergama klubo displazija ir tinklainės atrofija. Taip pat gali pasireikšti odos alergijos.
Spalva. Dažniausiai samojedai būna baltos spalvos, tačiau gali pasitaikyti ir kreminio atspalvio.
Gyvenimo trukmė. Vidutiniškai samojedai gyvena nuo 12 iki 16 m.
Ūgis ir svoris. Patinai būna aukštesni ir sunkesni už kales. Kalių ūgis siekia 46–51 cm, patinai užauga iki 51–56 cm. Patinų ir kalių svoris svyruoja nuo 25 iki 35 kg.
Samojedų kaina. Šuniukų kaina gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Lt. Kaina priklauso nuo vados dydžio ir tėvų genealogijos.
Samojedo Ralfo (7 m.) šeimininkė Judita. Turint samojedą, reikia susitaikyti, kad išėjus į kiemą visas dėmesys ir visi komplimentai bus skirti ne jums, o jūsų šuniui. Visi norės jį paglostyti, pakalbinti ir pažaisti. O kas įdomiausia, kad šuo lyg suprasdamas, kad pagyros yra skirtos jam, atsisės ir klausysis. Toks dėmesys iš pradžių gali patikti, tačiau ilgainiui gali pradėti varginti.
Samojedai tikrai labai aktyvūs šunys. Netgi po vakarinio 5 km kroso, praėjus vos pusvalandžiui, jie vėl reikalauja dėmesio ir nori žaisti. Vis dėlto, kai yra tikrai pavargę, tuomet geriau jų neliesti ir leisti ilsėtis, nes kitaip gali būti agresyvūs.
Šunybė, virtusi pamoka
Kaip ir visi kiti šunys, kai Ralfas buvo mažas, iškrėsdavo šunybių. Kartą, grįžusi iš mokyklos, turėjau jį išvesti į lauką, tačiau tądien planai pasikeitė. Užbėgau namo, pasakiau Ralfui, kad grįšiu po 10 min. ir išbėgau. Tiesa, nusiėmiau savo akinius ir palikau juos ant stalo krašto. Grįžusi akinius radau sukramtytus. Iš tiesų tai buvo mano kaltė, nes neištesėjau Ralfui duoto pažado. Gavau gerą pamoką ir labiausiai susirūpinau ne dėl sukramtytų akinių, bet dėl šuns sveikatos. Laimei, akinių lęšiai buvo ne stikliniai, o plastikiniai.
Samojedų diktuojamos taisyklės. Samojedai mėgsta tvarką ir tai, kas guli ant žemės arba padėta ne vietoje, priklauso būtent jiems. Tokia jau jų pagrindinė taisyklė. Būsimiems samojedų šeimininkams reikėtų žinoti, kad gyvensite beveik lauke. Jei gyvenate bute, tai ir žiemą, ir vasarą bus nuolat atidarytas balkonas. Į lauką teks eiti ir lyjant, griaudžiant ar sningant. Ir vaikščioti nepakaks 15 min. ar pusvalandžio, pasivaikčioti teks nuo valandos iki dviejų. Dar geriau važiuoti į sodybas, miškus ar laukus. Ir tiesiog bėgti.
Taigi apibendrinant galėčiau pasakyti, kad įsigijus samojedą geros emocijos, šiluma ir aktyvus gyvenimo būdas – garantuotas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!