Dar kelios minutės, ir į pašnekesį įsijungs Sati. Štai ji jau pasiruošusi: priklijuotas bindi (indiškas pauošalas ant kaktos, vadinamas trečiąja akimi), blizga žiedai, žemyn driekiasi ilgi sušukuoti dainininkės plaukai.
Mantros šiurpino tik kaimynus
Prieš savaitę Sati šventė gimtadienį, gėlės dar marguoja ryškiais žiedais. Mąsliai žvelgdama į jas moteris laužo juodąjį šokoladą (vieną didžiausių savo aistrų), priveria langą (kad mažiau girdėtųsi gatvės šurmulys) ir kviečia arčiau stalo.
Mažasis Arijas įsitaiso greta, paberia spalvotas kaladėles ir leidžia suprasti – žaisime trise. „Su vaikais taip. Negali būti, kokia nori. Anksčiau galėdavau daugiau laiko skirti išoriniams dalykams, o dabar – vos kvepalus į rankinuką įsimesti spėju“, – atlaidžiai šypsosi Sati.
Tačiau panašu, kad motinos vaidmuo jos ankstesniojo įvaizdžio nekeičia. „Matyt, ir pati savęs kitaip neįsivaizduoju. Nors bandymų būti elegantiška panele būta“, – praeities neatsižada pašnekovė.
Prieš trylika metų Krišnos tikėjimą atradusi Sati sako, kad jai tai tebėra gyvenimo pagrindas. Tiesa, dėl tokio atlikėjos pasirinkimo būta visokių kalbų. Bet patys artimiausi žmonės ją visuomet palaikė.
„Mamos dažnai klausdavo, ar jai nieko, kad dukra vaikšto su maišeliu ir kartoja mantras? Bet mama nieko blogo nematė. Gatvėmis nesišlaisčiau, negėriau, nepaleistuvavau, o kad vadovavausi tam tikromis vertybėmis, gal ne taip jau blogai?“ – klausė pašnekovė.
Sati prisipažino vaikystėje ir paauglystėje negavusi katalikybės pagrindo. Žinojusi, kaip melstis ir atgailauti, bet… „Gal per daug mąstytoja esu, kad mane tai tenkintų? Neturėjau autoriteto, kuris mane nukreiptų į katalikybę“, – kalbėjo Sati.
Nėra darželių vegetarams
Šiandien su vyru teisininku Liudu Jurkoniu du sūnus auginanti atlikėja sako, kad jos berniukus, visai kaip kadaise ir ją pačią, traukia noras sužinoti absoliučią tiesą: „Ąžuolui tie dalykai dar neįdomūs, o Arijas buvo klausinėti pradėjęs, kas bus po to, kai išeisime.“
Ir nors Sati sūnaus klausimai netrikdo, ji sako kartais pasijaučianti nejaukiai dėl aplinkinių. „Nesmagu, kai mamos atsakymai paneigiami. Tėvai – vaikams autoritetas. Aš žinau, ką mano vaikas nori išgirsti dabartiniame etape, kuo jis tiki. O kai jam pasakoma, kad reinkarnacijos nebus ir kad antrą kartą negimsime – vaikas apsipila ašaromis ir kaltina mane, kad jam meluoju“, – pasakojo Arijaus ir Ąžuolo mama.
Paprašyta apibūdinti sūnus Sati pasidalijo mintimis, kad Arijas – dramatiškas ir filosofiškas, o Ąžuolas – žemiškas, paprastas ir labai draugiškas.
Namuose savo berniukus auginanti pašnekovė pasakojo, kad į darželį jų neleidžia dėl opios problemos – vegetarizmo. „Pagrindinė problema – mityba. Atvedus vaiką į darželį, lyg ir pažadama pritaikyti jam vegetarišką maistą, tačiau po kurio laiko pasigirsta pamokslai, kad tėvai daro žalą vaikams... Į darželį ateiname ne filosofijų klausyti, mes norime, kad priimtų mus tokius, kokie esame“, – pareiškė Sati.
Moteris įsitikinusi: kol vaikai maži, už juos tam tikrus dalykus sprendžia tėvai. O kaip nuspręs jau suaugę vaikai – bus tik jų pačių reikalas. „Gal todėl per šventes ir krišnaitus, ir bernardinus aplankome? Kas žino, kaip vaikai pasirinks? Gal jie ir vegetarai nebus? Niekas negali atspėti, kokia jiems šioje žemėje skirta misija.“
Į sceną tikisi grįžti
Motinystės rūpesčiais gyvenančiai atlikėjai dabar – ne pats lengviausias metas. Sati neslepia, kad per praėjusius metus savo kūrybai neturėjo laiko – neleido vaikai. „Visą dieną sūnūs – šalia, dabar toks etapas, kai kažką kurti nėra kada“, – daugeliui mamų pažįstama situacija dalijosi atlikėja.
Kurį laiką Sati jautė slogutį, tačiau permąsčiusi situaciją suprato, kad reikia džiaugtis tuo, ką turi. Dabar ji tikina gyvenanti dėl savo mažylių, bet žino, kad netoli diena, kai vėl panirs į dainininkės veiklą.
Žvelgdama į tuos, kurie skuba į darbus, moteris svarsto, kad šiandien save realizuoti dauguma Lietuvoje gali tik per darbą. „Visi dirba savo gyvenimus pamiršę, o kad taip nors akimirkai sustotų ir pagalvotų, kam jie tai daro, ar tai teikia džiaugsmo“, – garsiai svarstė pašnekovė.
Išvargintą buities Sati gelbsti vyras. Moteris neslepia, kad po ilgos su vaikais praleistos dienos norisi pasiguosti, pasišnekėti. „Su vaikais nėra lengva“, – sako dviejų sūnų mama.
Su tėvu bendrauja laiškais
Su ilgesiu atlikėja kalba apie savo tėtį Vytautą, kurio nematė ilgus metus. Vienintelis ryšys, jungiantis Lietuvoje likusią dukrą ir Šri Lankoje įsikūrusį tėvą, – laiškai. Ne elektroniniai, o paprasti, rašyti ant popieriaus.
Šri Lankoje, netoli jūros, nusipirkęs ir įsirengęs namą Sati tėvas šią vasarą žada aplankyti Lietuvą. Tada bus aptarti ir Sati šeimos viešnagės reikalai Šri Lankoje.
„Tėtis tenykščiu gyvenimu patenkintas. Dažnai juokauja, kad sutaupo labai daug pinigų. Ten gražu, ramu ir cunamiai neužlieja. Iš vienos pusės – vandenynas, iš kitos – marios“, – sklaidydama atsiųstas nuotraukas pasakojo Vytauto dukra Sati. Tiesa, tėvas jai davė kitą vardą – Violeta. Sati iš pagarbos tėvams jį paliko pase, o būti šaukiamai jai labiau patinka vardu, kaip sako Sati, labiau atitinkančiu jos asmenybę.
„Pagal Bhagavadgitoje aprašomas moterų savybes Sati – pati dieviškiausia, išmintingiausia, santūriausia ir nuolankiausia. Pasirinktame varde telpa visos geriausios moterį reprezentuojančios savybės. Kiekviename varde slypi tam tikra energija“, – paaiškino Sati.