Konsultuoja tinklaraščio „Manovystyklai“ autorė Prieraišiosios tėvystės centro vystyklystės seminarų lektorė Asta Buitkutė
4 priežastys, kodėl verta rinktis vystyklus
Ekologija. Oponentai sako, kad nors vystyklai sumažina šiukšlių, tačiau juos reikia skalbti, didėja vandens, elektros sąnaudos, reikia pirkti skalbiamųjų miltelių. Vis dėlto skaičiavimai rodo, kad mažinti šiukšles yra didesnė nauda gamtai, negu papildomas sunaudotas kubas vandens, ypač jei skalbiama protingai – vandenį ir energiją taupančia skalbykle, naudojant ekologiškas skalbiamąsias priemones.
Kažkodėl mes diskutuojame, naudoti vienkartines sauskelnes ar daugkartinius vystyklus. Tuo tarpu rengtis vienkartiniais drabužiais ar ne, kažkodėl klausimų nekyla. Tikroji ekologija daug nekainuoja, nes jos esmė – kuo mažiau vartoti ir rinktis tikrus, ilgai „tarnaujančius“ daiktus, natūralias priemones.
Ypatingas jausmas. Tai nenuginčijamas vystyklų privalumas. Moterys tą jausmą pažįsta, nes naudoja vienkartinius mėnesinių įdėklus. Kad ir kokie minkšti bei švelnūs būtų, jie nelabai patogūs ir visos mes po kelių dienų menstruacijų norime kuo greičiau juos išsiimti. Tad klausimas jauniems tėvams: „Negi norite, kad jūsų kūdikis tokias pat priemones naudotų kasdien 24 val. per parą ir mažiausiai dvejus gyvenimo metus?“ Tai nesąžininga vaiko atžvilgiu. Šlapiam kūdikiui nėra malonu nei su sauskelnėmis, nei su vystyklais, tačiau pakeitus šiuos jo odelė liesis su natūraliu audeklu, kuris yra kaip dar vienas drabužis – malonus, jaukus, minkštas, švariai išskalbtas.
Sveikata. Lietuvoje nėra atlikta tokių tyrimų, tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad berniukų lytinių organų buvimas šiltoje terpėje gali būti siejamas su nevaisingumu. Nereikia suprasti, kad kiekvienas berniukas taps nevaisingas, bet yra labai svarbu tą informaciją žinoti, ir tėvai turi prisiimti tokią riziką.
Manoma, kad perkaitimas žalingas ir mergaičių lytinei sveikatai, ypač dėl vienkartinių sauskelnių gamybai naudojamų cheminių medžiagų. Mamų patirtis rodo, kad ir su vystyklais, ir su sauskelnėmis užpakaliuką beria panašiai, tai labiau priklauso nuo to, ar vaiko jautrus bei turi polinkį į alergiją. Kad ir ką naudotumėte vaikui, svarbiausia taisyklė – kuo dažniau keisti sauskelnes ar vystyklus. Vystyklą reikia pakeisti tuoj pat, kai kūdikis pasišlapina ir pasituština.
Taupumas. Iš pradžių peržiūrėjus daugkartinių vystyklų kainas parduotuvėse gali pasirodyti brangu. Juk modernaus užsegamo vystyklo vienetas gali kainuoti nuo 10 iki 60 litų. Tačiau net pats brangiausias daugkartinių vystyklų komplektas yra pigesnis, negu naudoti vienkartines sauskelnes.
Buvo suskaičiuota, kad pats brangiausias daugkartinių vystyklų komplektas su prilaikančiomis vilnonėmis kelnytėmis gali kainuoti iki 2000 litų, nors paprastai mamos apsieina ir su 500–1000 Lt. Vystyklai kainuos dar pigiau, jei juos pasisiūsite pačios ar pirksite naudotus kitų vaikučių. Jeigu pasirausite spintoje ir rasite marlės ar rankšluosčių, daugkartiniai vystyklai jums gali nieko nekainuoti. Tuo tarpu, jei vaikas naudoja po 5 sauskelnes per dieną 36 mėnesius, tai pigiausioms vienkartinėms sauskelnėms išleidžiama 2500 Lt, o jei renkatės brangesnes arba ekologiškas sauskelnes, kaina išauga nuo 5000 iki 7000 litų. Kaip rodo patirtis, pirmais mėnesiais sunaudojama ne po 5 sauskelnes per parą, o du ar tris kartus daugiau.
Vystyklų rūšys
Palutės. Jų galima pasisiūti pačioms arba nusipirkti parduotuvėse jau pasiūtų. Su palutėmis gali augti nuo 0 iki 2 metų vaikas, keisis tik jų lankstymo būdas. Tikrai verta jų turėti, nes tinka bet kuriam amžiui.
Rišami vystyklai. Tai universalaus dydžio medvilniniai arba vilnoniai vystyklai su raišteliais. Lengvai prisitaikantys prie kūdikio kūnelio formų ir spartaus augimo.
Užsegami vystyklai. Tai spaudėmis arba lipdukais užsegamos medžiaginės kelnaitės, kurios gali būti gana storos, kad daugiau nieko lankstyti ir kloti nereikia, bet galima naudoti ir su papildomais įklotais.
Išorinės kelnytės. Vilnonės arba sintetinės kelnaitės, kurios maunamos ant vystyklo kaip drėgmę sulaikantis sluoksnis.
„Viskas viename“. Tai daugkartinės, skalbiamos sauskelnės, kurių viduje – sugeriantis audinys, o išorėje – drėgmę sulaikantis sluoksnis.
Vystyklų audiniai
Marlė, flanelė – greitai džiūna, puikiai tinka pirmaisiais mėnesiais. Tai vystyklų „klasika“, nes jais naudojosi mūsų mamos ir močiutės.
Kanapė, bambukas – tai gamtą tausojantys audiniai, nes ir bambukai, ir kanapės nereiklūs augalai, jiems nenaudojamos trąšos. Kanapė yra tvirta, kad nebūtų per šiurkšti, vystyklams naudojama perpus maišyta su medvilne. Kanapiniai ir bambukiniai vystyklai ypač gerai sugeriantys drėgmę, todėl jie praverčia nakčiai arba važiuojant į kelionę.
Frotas – stora medžiaga, tad tinka kaip įklotai (palutės). Galima nusipirkti mažą frotinį rankšluostuką, perlenkti jį ir turite palutę.
Šilkas turi gydomųjų savybių, naudojamas kaip įklotas, pavyzdžiui, pašutus užpakaliukui.
Linas irgi turi gydomųjų savybių: gerai vėsina, tinka vasarą. Gerai pasidaryti nedidelių palučių, sulankstytas dėti prie odos. Tačiau linas nelabai gerai sugeriamas.
Vilna – labai paplitusios kelnytės, maunamos ant vystyklų ir juos prilaikančios. Iš vilnos galima pasidaryti įklotų, dedamų tarp vystyklų, kad šie geriau sugertų skystį.
Sintetika – iš kokybiškos sintetikos siuvamos drėgmės nepraleidžiančios kelnytės, „fliso“ audinio įklotukai naudojami prie kūdikio odelės, nes suteikia sausumą.
4 klausimai, dažniausiai užduodami apie vystyklus
Kaip reikės eiti su vaikučiu į lauką?
Pirmiausia, jei einate pasivaikščioti į lauką valandai ar dviem, nieko ypatinga nereikia. Aprengiate vaiką pagal orą, ant vystyklo apmaunate drėgmę sulaikančias kelnytes ir keliaujate. Naujagimiai turi instinktą nesituštinti, jei vėsus oras ir jie miega. Yra ir kitas instinktas – kūdikis, nešamas su nešyne, nesišlapina ant mamos. Šie dėsniai labiausiai veikia pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Visada pravartu prieš einant į lauką palaikyti kūdikį virš indo ir pasiūlyti jam pasišlapinti. Paklauskite savo mamų, jos augindamos jus tikrai taip darė.
Jeigu kelionė ilgesnė, yra tikimybė, kad kūdikis išsibudins ir pasituštins, pasiimkite keletą vystyklų ir neperšlampamą maišelį panaudotiems vystyklams sudėti. Jums tinka bet koks pervystymo kambarys viešose vietose. Pasituštinusio vaikučio užpakaliuką geriausiai nuprausti vandeniu, užsegti švarų vystyklą. Galima naudoti vystyklų popierių (tai ryžių popieriaus ar celiuliozės įklotas): išmesti visą išmatų turinį su juo, o šlapią vystyklą parsinešti namo ir išskalbti.
Kaip su daugkartiniais vystyklais elgtis naktį?
Naujagimius galima guldyti ant neperšlampamo pakloto, pakloti palučių, ir pajutus, kad vaikas rąžosi, palaikyti virš puoduko. Arba jei kūdikis pasišlapina, pakeisti palutes sausomis. Vaikučiams, kurie pradeda vartytis, patiestas palutes naudoti sunkiau, nes jie gali nuo jų nusivartyti, tad reikia pervystyti kelis kartus per naktį pagal poreikį.
Gera žinia, kad paaugę kūdikiai ima vis rečiau šlapintis naktį. Galima nakčiai naudoti storesnius vystyklus, labiau sugeriančius šlapimą, ir jei kūdikis šlapinasi gana retai, dėl to nesijaudina ir neprabunda, mamoms netenka kas valandą keltis. Kai kurie kūdikiai išmiega pusę nakties su sausu vystyklu. Kai kurie vaikučiai gana anksti pradeda patys nebesituštinti naktimis, kiti nustoja šlapintis naktį juos atjunkius nuo krūties. Dar vieni naktį šlapinasi daug ir dažnai, net ir baigus žindyti. Tada tiesiog reikia kantriai laukti, kol vaikutis išaugs ir ims prašytis ant puoduko, arba patiems tėveliams kas kiek laiko pusiau miegantį vaiką sodinti ant puoduko.
Kaip dažnai skalbti vystyklus, kokias priemones naudoti, kad būtų ekologiška ir ne per brangu?
Viena mamytė suskaičiavo, kad vystyklams skalbti per mėnesį reikia apie pusantro kubo šalto vandens, tai tikrai nėra brangu. Iš pradžių teks skalbti vystyklus kiekvieną dieną, bet augantis kūdikis rečiau šlapinasi, galima skalbti kas antrą ar trečią dieną. Užtenka 60 laipsnių temperatūros.
Pastebėjome, kad vystyklams reikia pilti perpus mažiau skalbiamųjų priemonių, negu rekomenduoja jų gamintojai. Daug mamų naudoja muilo riešutus arba ekologiškus rutulius. Šlapimo kvapas iš vystyklų gerai panaikinamas skalbiant įlašinus lašelį arbatmedžių eterinio aliejaus. Tam, kad vystyklas atliktų savo funkcijas, visai nesvarbu, ar jis baltas. Žinoma, juos galima ir balinti (tinka tik aplinkai draugiški deguonies balikliai), ir lyginti, bet tikrai nebūtina.
Skalbiamųjų minkštiklių dėti nepatartina, nes vystyklai blogai sugeria drėgmę. Kad būtų minkšti, juos patariama džiovinti saulėje. Jei nėra sąlygų, natūraliai paminkština pora šaukštų acto, įpilto į skalavimo skysčiui skirtą indą, taip pat galima sausus kietokus vystyklus patrinti tarp rankų.
Labai noriu pabandyti, bet nežinau, ar nebus per sunku.
Yra daug mitų, susijusių su vystyklais, bene dažniausias stereotipas: „Tai sunku“, „bus vargo“ ir pan. Reikia pabandyti, kad suprastum, jog tai paprasta. Naudingos paskaitos ir seminarai, bet labiausiai – kitų mamų patirtis ir pavyzdys, galimybė nuolat klausinėti ir konsultuotis. Siūlau neatidėlioti, kol vaikas paaugs, o pradėti nuo pirmų dienų.
Juk pirmaisiais mėnesiais mama su vaikučiu daugiausia būna namuose, tada ir lengviausia pradėti. Vėliau gali pasitaikyti aplinkybių, kai teks daugiau važiuoti, gal turėsite reikalų bankuose, kitose įstaigose, kuriose negalėsite vaiko pervystyti, štai tada ir prireiks vienkartinių sauskelnių.
Džiaugiuosi, kad vis labiau domimasi vystyklais ir stereotipų mažėja. Mes nesame prieš sauskelnes, mes esame už vystyklus. Gyvename XXI a., kai mamos moka derinti naujoves su žmonijos patirtimi, gerai, kad galima rinktis.