Seimas nesiryžta įteisinti partnerystės

Lietuvoje įteisintos partnerystės dar teks palaukti. Seimas antradienį tik pasišaipė iš Teisingumo ministerijoje suburtos ekspertų darbo grupės parengtų Civilinio kodekso (CK) straipsnių pataisų - net nepradėjęs jų svarstyti, gražino tobulinti. Parlamentarams kilo įtarimų, kad pataisos atvers kelią tos pačios lyties asmenų santuokoms ar visiškai nuvertins tradicinės šeimos statusą.

Partnerystės institutą numatančias CK pataisas Seimui pateikė Teisingumo ministerija. Parengti šias pataisas jai buvo pavedusi Vyriausybė po to, kai Seimas niekaip nesiryžo priimti partnerystės įregistravimo tvarką nustatančio įstatymo. Jei šį kartą projektams būtų pritarta, vyras ir moteris galėtų įregistruoti partnerystę Vedybinių sutarčių registre, o CK reguliuotų partnerių turtinius santykius.

CK pataisas Seime pristačiusi Teisingumo viceministrė Eglė Radušytė pabrėžė, kad siūlomos pataisos nenumato Lietuvoje partnerystę registruoti tos pačios lyties asmenims. Tačiau tai neįtikino parlamentarų. „Ar nėra taip, kad atveriamas kelias, pasikeitus politinei valiai, įteisinti ir tos pačios lyties asmenų partnerystę?“, - klausė Tėvynės sąjungos frakcijos narė Vilija Aleknaitė Abramikienė.

„Jei šios pataisos reikalingos tik dėl turtinių klausimų, kodėl tuomet partnerystė negalima tarp trijų ar keturių asmenų“, - šaipėsi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Egidijus Klumbys.

Jam antrino Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijai priklausantis Artūras Skardžius: „Gal tada pasiūlykime steigti UAB`ą ir taip išspręsti turtinius klausimus!”

“Įstatymo pataisas priima Seimas, negaliu pasakyti, kaip balsuos kita kadencija, - parlamentarams atsakinėjo viceministrė E. Radušytė. – Daugiau nei dviejų žmonių turtinius santykius apibrėžia bendroji jungtinė ar bendroji dalinė nuosavybė, o UAB`us gali steigti ir šeimos nariai“.

Parlamentarams užkliuvo ir projekto nuostata, kad sugyventiniai notaro patvirtintą pareiškimą dėl partnerystės galės registruoti Vedybų sutarčių registre.

Balsavimas pustuštėje salėje lėmė, kad pataisos buvo gražintos iniciatoriams tobulinti. „Sėkmės tobulinant, nors nežinau, kaip dar galima patobulinti“, - klausimo svarstymą baigė posėdžiui pirmininkavęs Algis Čaplikas.

DELFI jau skelbė, jog bendras gyvenimas nesudarius santuokos pirmiausia reglamentuotas Skandinavijoje XX amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos Europos šalys. Partnerystės instituto šalininkų teigimu, valstybė, norėdama sutvirtinti šeimos institutą, turėtų būti suinteresuota ne formalia santuoka, bet realia šeima, todėl ir turėtų ieškoti lankstesnių juridinių formų jai įteisinti.

Kita vertus, kai kuriose šalyse partnerystės institutas praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje buvo pradėtas taikyti ir tos pačios lyties asmenų bendram gyvenimui kaip santuokos alternatyva.