Pataria specialistas
Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. dr. Jūratė Staikūnienė-Kozonis:
Alergijos – neišpranašaujamos
Yra posakis, jog žmogus žinodamas, kad kris, pasidėtų pagalvę. Deja, jo negalima pritaikyti spėliojant, ar vaikas bus alergiškas. Kaip teigia Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. dr. Jūratė Staikūnienė-Kozonis, vaikai iš alergiškų tėvų paveldi tik polinkį joms. Tačiau tai dar nereiškia, kad ateityje jų laukia tokia pati lemtis. Daug įtakos turi aplinka, kurioje gyvenama, netgi tai, kaip vaikai gimsta.
„Jeigu, pavyzdžiui, vaikutis gimė cezario pjūvio operacijos metu, jau rizika yra didesnė. Jeigu pasitaikė komplikacijų, infekcijų, buvo skiriami medikamentai ankstyvame amžiuje, tai gali išprovokuoti alergijas dar kūdikystėje. Daug kas priklauso ir nuo žarnyno mikrobiotos, nuo bakterijų rinkinio, kurį įgyjame pirmaisiais gyvenimo metais“, – pasakoja medikė.
Alergijos formuojasi ir per įpročius. Be saiko vartojant įvairius vaistus, ypač antibiotikus, pernelyg daug ir ilgai besimėgaujant saulės voniomis galima išprovokuoti alergines reakcijas vaistams, saulei. Perdėtas pedantiškumas ir daugybė naudojamų valymo, dezinfekavimo priemonių žmonėms taip pat daro meškos paslaugą.
„Pernelyg dažnai plaunant, dezinfekuojant rankas, naudojant ploviklius, skalbiklius suardomas odos, gleivinės, žarnyno epidermis. Dėl to formuojasi nenatūrali imuninės sistemos reakcija į šias medžiagas. Atsiranda astma, alerginė sloga, lėtinis sinusitas, polipai, dilgėlinė, egzema, įvairūs žarnyno negalavimai, susergama autoimuninėmis ligomis. Dažnu atveju alergijos yra mūsų gyvenimo būdo pasekmė“, – teigia specialistė.
Kenčia gyvenimo kokybė
Visas alergijas vienijantis bruožas – diskomfortas, kada tenka ko nors atsisakyti, nevalgyti tam tikrų produktų, nesilankyti tam tikrose vietose, nenaudoti tam tikrų priemonių buityje ar kosmetikoje. Kita medalio pusė – ypač agresyvios alergijos, galinčios pasibaigti netgi mirtimi.
„Labiausiai gyvenimo kokybę trikdo alergijos, pavojingos gyvybei, galinčios išprovokuoti anafilaksinį šoką. Kai kurie vaistai, maisto produktai, bičių, vapsvų, širšių įgėlimai gali baigtis mirtimi. Yra pavyzdžių, kai vaikai net negali užeiti į patalpą, kur yra ruošiama žuvis, nes alerginė reakcija tokia stipri, jog juos gali iškart ištikti astmos priepuolis, gresia uždusimas“, – komentuoja pašnekovė.
Ji taip pat teigia, kad alergijos sukelia ir nemažai sudėtingų emocijų, kai paliečia jauniausius visuomenės narius – kūdikius. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žindomiems motinos pienu vaikams nesiformuoja kietesnės išmatos, jie tuštinasi vien skysčiais, kartais net su krauju, gleivėmis. Tokių kontraindikacijų priežastis – naujagimio alergija maistui, kuriuo maitinasi mama, pasireiškianti per vaiko virškinamojo trakto disfunkcijas. Tai šokiruoja mamas ir tėčius, atsiranda sudėtingi kaltės jausmai, išgyvenimai.
Liga jaunėja
„Man buvo diagnozuota alergija karvės pienui, kai buvau maždaug 4 mėnesių amžiaus, o dar po kelių mėnesių – ir alergija kiaušiniams. Kai man buvo 8 mėnesiai, po sunkios alerginės reakcijos mangams buvau atsidūrusi ligoninėje. Po to sekė dar vienas alerginis epizodas, tą kartą nuo abrikosų.
Neseniai gydytoja patarė nebevalgyti kviečių, nes galimai esu alergiška ir glitimui. Dabar valgau daugiausiai daržoves ir vaisius, jaučiuosi geriau. Tačiau yra liūdna, pasigendu daug skanių maisto produktų. Džiaugiuosi tuo, kad mano mama visada ieško įvairių receptų, kaip man saugius produktus paversti skaniu maistu. Gyventi su alergija yra sudėtinga, bet įmanoma“, – pasakoja 11 m. amžiaus Kamilė.
Remdamasi tiek savo, tiek ir kolegų patirtimi, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė konstatuoja, kad alergijos daugmaž išlieka panašios: žuviai, jūros gėrybėms, riešutams, medui, žiedadulkėms, namų dulkėms, gyvūnų plaukams. Skirtumas tas, kad alerginiai susirgimai pasireiškia vis jaunesnio amžiaus pacientams.
„Būna, kad vos penkių mėnesių amžiaus vaikui yra atliekami tyrimai dėl alergijos šuniui, kuris gyvena su šeima jų namuose. Tad teorija, kad gyvūno laikymas namuose apsaugo nuo alergijos, yra ne visai teisinga. Alergijos maisto produktams, dulkėms, žiedadulkėms, įkvepiamiems alergenams ankstyvėja. Dvejų trejų metukų amžiaus vaikai šienlige serga gerokai sunkiau nei suaugusieji. Tėvai atveda atžalas pas gydytojus, vaikučių akys užtinusios, jų net nebematyti. Vaikams akis niežti, jie jas trina, dar įneša įvairių komplikacijų, infekcijų“, – apie jaunėjančius alergijų atvejus pasakoja J.Staikūnienė-Kozonis.
Gyvenimas tarp alergijų
Medikės teigimu, svarbiausia yra nenumoti ranka į kamuojančius alergijų simptomus ir išsiaiškinti, kokie alergenai tokias reakcijas sukelia. Žinant gyventi jau yra lengviau: tampa aišku, kokių vaistų ar maisto produktų nevartoti, ko prisibijoti, pavyzdžiui, įgelti galinčių vabzdžių. Tačiau pirmiausia reikia konsultuotis, atlikti tyrimus ir jokiu būdu neužsiimti savigyda, netaikyti sau gyvenimo būdo, mitybos pokyčių pagal madas ar kopijuojant žinomus asmenis.
„Yra toks žarnyno pralaidumo sindromas, kai imuninės sistemos reakcija į maistą pasireiškia per lėtinius uždegimus. Jie gali pasireikšti per silpnumą, nuovargį, sąnarių skausmus, svorio didėjimą, odos bėrimus. Turi būti atliekami tyrimai, jų rezultatai turi būti derinami su simptomatika, žmogaus genetika. Įvertinami visi veiksniai ir tik tada skiriama dieta arba ne“, – komentuoja gydytoja.
Gyvenimą lengvina ir vis dažniau taikomas imunoterapijos gydymas. Tokios terapijos metu alergijų turintys žmonės gydomi natūraliais alergenais, tais pačiais, kuriems jie yra alergiški. Tokiu būdu mažinama pati alergija, jos simptomai tampa lengvesni. O kartu lengvesnis tampa ir alergiško žmogaus gyvenimas.
Tai įdomu
Paskutiniai tyrimai apie alergijų paplitimą Lietuvoje buvo atlikti dar prieš pandemiją, 2019 m. Jų metu paaiškėjo, kad dažniausiai alergijomis serga abiejų lyčių asmenys nuo 5 iki 15 metų bei moterys, vyresnės nei 75 m. amžiaus. Lyginant procentiškai, kas penkerius metus sergančių alergijomis Lietuvoje padaugėja vid. 5 proc. (Statistikos departamentas, 2020 m.).